Italijoje gyvenanti Italijos lietuvių naujienų portalo „ITlietuviai.IT“ vyriausioji redaktorė Neringa Budrytė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad nuo gruodžio 15 dienos šalies valdžia išplėtė kategorijų ratą, kuriems yra taikomas privalomas skiepijimas.
Nuo gruodžio 15 dienos yra skiepijami viso švietimo sektoriaus darbuotojai, policijos pareigūnai ir policijos pareigūnai.
„Jeigu jie nepasiskiepija, tai jie yra suspenduojami, nušalinami nuo darbo, jiems yra nemokamas atlyginimas ir gali grįžti į darbą tik tuo atveju, jeigu pasiskiepija“, – nurodo ji.
Lietuvoje šis epidemiologinės situacijos valdymo metodas nėra naujiena. Nuo gruodžio 1 dienos privalomas skiepijimas taikomas trijų sričių specialistams: socialinių paslaugų, švietimo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Tačiau Italija sveikatos sektoriaus darbuotojams įvedė ir privalomąjį skiepą sustiprinančiąja vakcinos doze. Po devynių mėnesių pasibaigus skiepų pažymėjimo galiojimui revakcinacija privaloma visiems darbuotojams, kuriems galiojo reikalavimas pasiskiepyti, išskyrus asmenis, kuriems skiepai kėlė pavojų sveikatai.
Nesilaikantiems privalomo skiepijimo reikalavimų darbuotojams nebus mokamas darbo užmokestis. Jiems taip pat gresia baudos iki 1 000 eurų.
„Tai galioja apskritai visiems darbuotojams – nuo parlamentarų iki santechnikų, fabrikų darbuotojų ir panašiai. Bet yra kai kurios kategorijos, kurioms yra privalomas skiepijamasis. Jiems testo galimybė nebėra palikta. Visi kiti gali testuotis ir eiti į darbą su neigiamu testu“, – teigia N. Budrytė.
Ar tai galėtų būti taikoma ir Lietuvoje?
Pritaria italų žingsniui
Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sako pritarianti šiam italų žingsniui. Anot jos, reikėtų visoms šalims solidariai visas pastangas dėti būtent vakcinacijos klausimui.
„Pas mus šiokia tokia analogija ir dabar yra taikoma – žmonės, kurie nesivakcinuoja, turi privalomai testuotis už savo pinigus ar atskirais susitarimais, už darbdavio pinigus. <….> Yra labai racionalu taikyti tuos papildomus reikalavimus vakcinacijai.
Vakcinacijai ir pirminei atmainai, ir toms mutacijoms, nors mažesnį efektyvumą turi, tai bet kuriuo atveju, tai yra efektyviausia priemonė prieš COVID-19“, – nurodo ji.
Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesoriaus, epidemiologas Vytautas Usonis teigia, kad nieko naujo tame nėra, kad iš kai kurių darbuotojų grupių yra reikalaujama privalomo skiepo, esą tai buvo taikoma jau seniai.
Kaip pavyzdį profesorius pateikia JAV medikus, dirbančius moterų klinikos akušerijos-ginekologijos skyriuose, kurie savo imunitetą turi patvirtinti dėl raudonukės.
„Vadinasi, arba antikūnų tyrimas, arba skiepijimo pažymėjimas. Jeigu tų antikūnų nėra, skiepijimas yra privalomas, kitu atveju, žmonės negali dirbti. Yra ir kai kurių kitų reikalavimų gripo vakcinos atžvilgiu, bet tokie dalykai buvo žinomi dar iki kovido, o jas ir dabar taiko.
Čia nieko naujo nėra, bet tiesiog tai visuomenės reikalas, visuomenės struktūrų reikalas, kaip jie tvarkosi, kaip naudoja vieną ar kitą instrumentą“, – komentuoja V. Usonis.
Nepalaiko „prievartinių formų“
Visiškai priešingai mano Darbo frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Anot jos, taikyti privalomą revakcinaciją tam tikrų sričių specialistams būtų nehumaniška
„Jokių prievartinių formų aš griežtai nepalaikau ir negalėčiau palaikyti, jei jos būtų svarstomos Lietuvoje. <…> “, – sako ji, pridurdama, kad būtina atsižvelgti į kitus dalykus.
„Pirmas dalykas – ar turi antikūnų žmogus ir po dviejų skiepų. Apskritai, kokie yra vyraujanti situacija, labiau žiūrėti, koks yra plitimas ir visa kita, koks pasiskiepijusių kiekis yra toje darbovietėje.
Mes perėjome į tokį lygį, kuriame kišamės į žmogaus sveikatos reikalus. Taip yra pažeidžiamos žmogaus teisės ir teisės į sveikatą. Taip, saugotis reikia. Taip, skiepytis reikia, bet priverstinai skiepyti negali“, – teigia ji.
Šią savaitę ant Vyriausybės stalo – privalomas skiepijimas
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada kitą savaitę Vyriausybei pateikti teisės aktus dėl privalomo skiepijimo nuo koronaviruso.
Anot jo, reaguojant į omikron atmainos plitimą, taip pat reikia peržiūrėti vakcinacijos schemas socialinės globos, sveikatos priežiūros įstaigose.
„Kitą savaitę reaguodami į šitą situaciją, matyt paspartinsime ir planuoju, kad galėsime pateikti ministrų kabinetui ir privalomo skiepijimo teisės aktus“, – LRT ketvirtadienį sakė ministras.
„Norime išdiskutuoti ir su konkrečiu teisės aktu aptarti pagrindinių profesinių sričių – sveikatos sistema, švietimas, socialinė globa. Yra pasiūlymų kalbėti apie valstybės tarnybą, kariuomenę, manau, kitą savaitę turėsime galimybę tai aptarti konkrečiau“, – kalbėjo A. Dulkys.
Kada galėtų įsigalioti pokyčiai dėl privalomos vakcinacijos tam tikrų sričių darbuotojams, kol kas nėra numatyta. Lietuvoje šia savaitę nustatyti pirmieji du koronaviruso omikron atmainos atvejai.
Didelį skaičių mutacijų turintis viruso variantas, pirmąkart aptiktas Pietų Afrikos Respublikoje praėjusį mėnesį, paskatino viso pasaulio šalis įvesti kelionių iš Pietų Afrikos šalių draudimus bei atnaujinti vidaus apribojimus, siekiant sulėtinti viruso atmainos plitimą.
Ekspertai įspėja, jog omikron atmaina plinta greičiau nei pasaulyje šiuo metu dominuojanti delta atmaina. Viena to priežasčių – mažesnis vakcinų veiksmingumas. Vis dėlto, remiantis ankstyvaisiais duomenimis, susirgimas šia atmaina sukelia ne tokius sunkius simptomus.
