Ankstyvą rytą kalbinta moteris taip pat neslėpė optimizmo, o kitame telefono ragelio gale ne kartą užsikvatojo.
Vitalija, scenoje visuomet sulaukiate ovacijų ir klausytojų palaikymo, pasirodote vis kitokia. Ar turite daug drabužių koncertams?
Tikrai daug, bet, neslėpsiu, tingiu persirengti. Kai ateinu į koncertą, visuomet persirengiu du kartus, bet atsivežu tris apdarus. Kiti juokiasi, sako, kam man trys komplektai, bet aš negaliu pakęsti karščio. Visi žvynai prikimba, juk sceniniai rūbai – sintetiniai, kol juos nusirengi... Aišku, jie labai gražūs, blizgantys, puikiai tinka scenai, bet užlipus ant jos juk šviečia prožektoriai, judi, labai karšta, sušyli, o tada tuos drabužius turi tiesiog nuplėšti nuo savo kūno.
Būna kartais 3-4 koncertai rajonuose, po bažnytkaimius, bendruomenių namus, tai ten vežuosi mažiau blizgančių drabužių, kad nereikėtų rengtis. Tokie drabužiai, kad kol persirengsi, žiūrėk, jau ir koncertas pasibaigs. Iškart važiuoju pasipuošusi, tik batelius pasikeičiu ir viskas. Juk reikia ir kaimo žmogui padovanoti savo dainų.
Turbūt palaikymas mažuose miesteliuose yra netgi didesnis nei čia, didmiesčiuose?
Kaimo žmonės tokie šilti, faini, nuostabūs. Jie ir sūrių man pridovanoja, ir kiaušinių, ir medaus, ir grietinės... Vis klausia, kuo pavaišinti mus, atvykstančius muzikantus, o aš sakau, kad nieko įmantraus nereikia – paprasčiausių lašinių, kumpio, agurko, svogūno. Tai pripjausto lėkštes, pavaišina prie kavos, o dar ir namo įdeda.
Įprastai jie mano, kad artistams lašinių duoti negalima, geriau koks šakotis ar pyragas, bet man to tikrai nereikia. Aš jų nemėgstu – tortai, sausainiai, pyragėliai – ne mano maistas,
O tai kas jums skaniausia?
Aišku, suvalgius mėsos gal ir noriu užsiskaninti deserto gabalėliu, bet taip būna vos kartą per mėnesį. Man geriau lašiniai, kepsniai, mėsa, silkė, žuvis, salotos skanios. Čia – mano maistas!
Jeigu keturi koncertai, tai viename šakotis, kitame – tortas, trečiame – skruzdėlynas...Tiesiog susiklijuoja žarnos! Kiek galima valgyti? Tada mus priėmę žmonės mano, kad mes nepagarbiai elgiamės, nesinori įžeisti ar direktorės, ar bendruomenės pirmininkės, iš pagarbos paragauji vieną ar kitą kąsnelį, bet taip prasideda problemos su svoriu. Keturi koncertai – keturi gabaliukai. Rytoj koncertai – dar keturi gabaliukai, jau iš viso aštuoni gabaliukai. Taip išeina, kad turi dvi dienas badauti ir gerti tik vandenį.
Jūsų kova su svoriu buvo tikrai įspūdinga. Svėrėte beveik 200 kilogramų, bet numetėte 100 kilogramų. Ne paslaptis, kad ir skrandžio žiedo operaciją pasidarėte...
Mano kova su svoriu... Atvirai pasakius, aš jau pavargau. Eikite sau... Kiek žiūriu, visos televizijos laidos, visos temos – tik apie lieknėjimą.
Žinote, dariausi operaciją, ir badavau, ir sporto salėje sportavau su treneriu, jis man sudėliojo mitybą, tai su maisto dėžutėmis visur vaikščiojau, žiūrėjau, ką valgau, bet tiesiog pavargau. Turėdavau keltis 6 ryte, kad prisiruoščiau maisto, valgyti kas 2-3 valandas, bet nenorėjau, tada teko kišti per prievartą...
Kaip jūsų mityba atrodo dabar?
Aš dabar ryte pavalgau, o po to tik po 4-5 valandų kažką pietums, o nuo 18 valandos išvis nevalgau. Kartais žuvies, kiaušinį ar salotų, varškės su kefyru. Na ir ką, stebuklų nėra. Kai buvo uždėtas ant skrandžio žiedas, tai numečiau 100 kilogramų, čia buvo labai gerai. Bet juk buvo užspaustas skrandis, negalėjau nieko valgyti, vien vandenį gėriau.
Pamenu, tada numetu 10 kilogramų, svoris sustoja, skambinu gydytojams, kad vėl paveržtų, pasuktų, numetu vėl 10 kilogramų... Taip ir vargau. Gyvenau vien vandeniu. Medikams esu tikrai be galo dėkinga, gal net būčiau nedainavus ar nevaikščiojus. Juk svėriau beveik 200 kilogramų. Kai prasidėjo menopauzė, taip ir šovė tas svoris į viršų. Visą laiką buvau apkūni, o tada taip šovė, kad oho. Galvojau, kad geriau drastiškai mesiu svorį, bet tikrai taip negyvensiu.
Bet dabar jau esate be skrandžio žiedo. Kodėl jį išsiėmėte?
Organizmas pradėjo nepriimti to žiedo, pradėjo šokinėti temperatūra, bet juk 11 metų išnešiojau jį. Teko traukti lauk. Kitiems nereikia ir miršta su juo, maniau, kad ir man taip bus. Va, tada ir kilstelėjo 30 kilogramų, aišku, ne šimtas...
Labai saugau tą svorį, bet mano organizmas labai imlus ir kilogramai lengvai auga. Suvalgau pyragėlį ar išgeriu taurę šampano, pasisveriu – jau priaugusi 2 kilogramus. Aš juk turiu ir jutimo receptorius, noriu kažko paragauti, anksčiau, žinoma, valgydavau lyg už tėvynę, o dabar užtenka vieno sumuštinio ar dviejų kiaušinių be duonos. Prieš kokia 15 ar 20 metų, tai tikrai penkis sumuštinius suvalgydavau, kiaušinienę iš trijų kiaušinių... O dabar negaliu patikėti, kiek aš valgiau.
