P. Jucevičius sako, kad iš blogos situacijos – pandeminių suvaržymų – vis vien išėjo kažkas gero. Prasidėjus pandemijai, „16 hz“ grįžo į studiją: „Pastaruoju metu daug koncertavome ir kažkaip nebuvo laiko naujoms dainoms atsidėti. Ir klausytojams reikėjo tų senųjų dainų. Karantinas tapo puikiu metu atsigręžti į kūrybą. Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“.
Vienas iš karantino metu gimusių projektų – grupės pirmojo hito „Aš tavęs taip ilgai nemačiau“ nauja versija. P. Jucevičius pasakoja, jog grupės gerbėjai naująjį dainos skambesį priėmė labai šiltai. Visgi, pasak muzikanto, kurti naujas žinomų dainų versijas – rizikinga: „Yra žmonių, kuriems senoji versija visada bus nostalgiška, geresnė. Labai sunku kažką geriau padaryti. Nors, iš šių dienų perspektyvos, klausantis tų senų dainų jauti, jog pasenusi fonograma, aranžuotė. Norisi atsišviežinti.
Turime tokių dainų, kurios ir dabar skamba, tuo metu gal tas skambesys nebuvo madingas, bet jis išlieka kaip klasika. „Aš tavęs taip ilgai nemačiau“ irgi yra klasikinė mūsų daina, bet norėjosi to šokių muzikos skambesio“.
„16 Hz“ gerbėjai – paties įvairiausio amžiaus, nuo dvidešimtmečių, iki nuo pat grupės susikūrimo jos klausiusių senjorų. Pasak muzikanto, grupės gerbėjai keičiasi su grupe – „hercai“ užaugino jau kelias gerbėjų kartas: „Mes skaičiuojame, kad jau kokias tris kartas gerbėjų užauginome. Mums dėl to labai smagu. Jau yra užaugę ir pirmosios kartos vaikai. Pirmajai mūsų gerbėjų kartai jau gal nebeįdomūs net esame, labai gerai, kad užsiauginome naujų gerbėjų. Jeigu ne jie – tiek metų nekoncertuotume.
Seniau juokavome, kad mūsų žirklės labai plačios – mes kabiname tiek vyresnę, tiek ir jauną publiką. Dabar toks žirklės yra susiaurėjusios. Kita vertus, analizuojant, kas mūsų klausosi „YouTube“, pakankamai didelis procentas jaunimo. Aišku, nekalbant apie tai, kad vyresnioji karta mažiau naudojasi internetu“.
„16 Hz“ lyderis pasakoja, atradę naują skambesį – nauja grupės muzika įkvėpta 90-tųjų. Pasak P. Jucevičiaus, eksperimentas pasiteisino: „Mes stengiamės daryti tai, kas mums patiems patinka ir tuo pačiu jausti malonumą, kai ji patinka kitiems.
Nebijome eksperimentuoti. Ir šiuo metu sukūrėme dainą, įkvėptą 90-tųjų metų. Komentarai lygina su „Modern Talking“. O kodėl nepaišdykavus ta tema? Toks ir buvo sprendimas. Jei kalbėti apie užsienio atlikėjus, to laikmečio skambesio banga dabar yra. Nostalgija matyt tiems laikams“.
Petras Jucevičius sako, ranką ant lietuviškos muzikos pulso laikantis. Nors per daug kitais atlikėjais nesidomi, muzikantas sako, girdintis vieną panašumą daugelyje lietuviškų dainų: „Jaučiamas tas dalykas, kad daug grupių, atlikėjų aranžuotes daro tie patys žmonės. Suprantama, nuo savęs nepabėgsi. Grupės supanašėja: pavadinimai skiriasi, bet jauti, kad aranžuotė labai panaši.
Mums buvo didelis pagyrimas, kai kažkuris žurnalistas pasakė „išgirsti jus – ir žinai, kad čia „16 Hz““. Tekstai sunkiau kuriasi, bet mes esame nuo iki – tiek kompozitoriai, tiek tekstų autoriai, aranžuotojai, atlikėjai. Jauti pats, kas tau labiausiai tinka ir patinka“. Pasak P. Jucevičiaus, šiais laikais muzikantai privalo suprasti, kaip veikia skaitmenizacija ir nenutolti nuo šiuolaikinių technologijų. Vyras paaiškina ir kodėl artimiausiu metu net negalvoja apie pilno albumo išleidimą: „Mes esame išsileidę CD rinkinuką – tai gaunasi kaip dovana. O dabar aš nematau net prasmės įrašinėti ir leisti fizinius albumus. Lygiai taip pat nesuprantu apskritai albumų kūrimo. Mes laikomės principo, kad sukuri dainą – ir ją išleidi.
Buvo laikai, kada galėjai pakankamai uždirbti iš kasečių, albumų pardavimų. Dabar tas reikalas yra visiškai apsivertęs. Dabar pagrindinės pajamos yra koncertai, o pati leidyba kaip tokia – neegzistuoja faktiškai. Aišku, yra tos platformos – Spotify, Deezer, tik tiesą sakant, mes jų nesame susitvarkę. Kažkiek ir AGATA gelbėja.
Tiesa, visus senus albumus, kaip jie beskambėjo, sukėlėme į internetinę erdvę. Jų fiziškai nusipirkti jau nebėra galimybės – tad leidžiame paklausyti tokiu būdu. Mūsų YouTube kanalo sekėjų skaičius didėja – jau beveik keturi tūkstančiai. Nežinau, ar čia daug“, – juokiasi muzikantas.
Straipsnio autorė – žurnalistė Laura Blaževičiūtė
