Gruzinė Antisa Khvičava sulaukė savo 130-ojo gimtadienio ir, patvirtinus jos gimimo datą, tapo seniausiu žmogumi pasaulyje. Iki šiol nebuvo aišku, ar galima tikėti senutės pasakojimu apie jos amžių, mat moteris atrodo gerokai jauniau, tad šalies valdžios atstovai turėjo patikrinti gimimo registrą, kad išsiaiškintų, kada iš tiesų gimė senolė.
Galų gale Teisingumo ministerijos atstovas Georgijus Meurnišvilis patvirtino, jog piliečių registre rado įrašus apie A. Khvičavą. Jos gimimo data – 1880 metų liepos 8-oji, rašo „Mail Online“.
Idiliškame kalnų namelyje kartu su savo 40-mečiu anūku gyvenanti moteris į pensiją išėjo dar 1965 metais. Arbatos ir kukurūzų rinkėjai tuomet buvo 85-eri, nurodo įrašai.
„Aš visada buvau sveika ir visą savo gyvenimą dirbau. Ir namie, ir fermoje“, – sakė Antisa, gimtadienio proga pasipuošusi ryškia suknia, skarele ir pasidažiusi lūpas ryškiai raudonu lūpdažiu. Su užsienio žurnalistais tyliai kalbanti Antisa bendravo per vertėją, mat niekuomet nelankė mokyklos ir nesimokė svetimų kalbų.
Jos tikrojo amžiaus niekas negalėjo greitai patikrinti, mat po Sovietų Sąjungos žlugimo Antisos gimimo liudijimas pranyko kaip ir daugelis kitų tuomet. Vis dėlto pavyko rasti du sovietinius dokumentus, kurie patvirtina Antisos amžių.
Nors vyriausiu pasaulio žmogumi senolę laiko ir visi kaimynai, aplinkiniai, giminaičiai, tarptautinei gerontologijos tyrimų grupei dar reikia ištirti, ar tikrai Antisą galima vadinti seniausiu žmogumi. Kol kas šis titulas priklauso 114-os metų prancūzei Eugenie Blanchard, kuri, lyginant su Antisa, yra jaunutė kaip pavasarį gimęs viščiukas.
Beje, Antisa turi dešimt anūkų, dvylika proanūkių ir šešis proproanūkius.
Specialiai jubiliatei surengtame vakarėlyje dalyvavo ir 70-metis Antisos sūnus Michailas. Jis gimė, kai moteris buvo 60 metų. Antisa pasakojo, jog turėjo du vaikus ir iš pirmosios savo santuokos, tačiau jie mirė iš bado po Antrojo pasaulinio karo.
Michailas papasakojo, kad pastaruosius septynerius metus Antisa sunkiai vaikšto ir beveik visą laiką praleidžia lovoje. O giminaičiai tvirtino, kad nors ir senatvė daro savo, o kūnas pradeda Antisos neklausyti ir ji nebegali mėgautis mezgimu, jos protas – aštrus. „Močiutės protas visada buvo skaidrus ir ji niekada nebuvo praradusi gebėjimo mąstyti racionaliai“, – sakė Antisos anūkė Šorena, gyvenanti netoliese.
