Žmogus-voras Alainas Robertas
Žmogaus-voro be kaukės Alaino Roberto sąskaitoje – daugiau nei 70 užkopimų į aukščiausius pasaulio pastatus. Šia veikla Alainas pradėjo domėtis dar būdamas dvylikos metų. Kai tėvai išeidavo iš namų, jis per namo sieną užsilipdavo iki pat aštunto aukšto. Dabar jis yra įveikęs žymiausius pasaulio pastatus: pagrindinį „IBM“ ofisą, „Hilton“ viešbutį, Prancūzijos energetikos milžino „Framatome“ pastatą, brolius dvyniu „Petronas“ Kuala Lumpūre, pagrindinį Maskvos universiteto pastatą, aukščiausią pasaulio pastatą Dubajuje ir daugybę kitų. Šturmuodamas aukštumas A. Robertas nenaudoja jokių instrumentų ar saugumų priemonių: „Tai – mano aistra, mano gyvenimo filosofija. Nors aš kenčiu galvos sukimąsi, o dėl nelaimingų atsitikimų iš manęs liko ne daugiau 60 proc., aš tapau geresnis alpinistas.“ Beje, A. Robertas pastatais kyla dažniausiai be vietinės valdžios leidimo, todėl jis buvo ne kartą suimtas įvairiose pasaulio šalyse – už tai pateko ir Gineso rekordų knygą.
„Reaktyvinis klounas“ Erikas Roneris
Amerikiečių ekstremalas, projekto „Reaktyviniai klounai“ dalyvis. E. Roneris daugiausia šokinėja su parašiutu nuo įvairių objektų, tokių kaip dangoraižiai. Jis taip pat domisi ir greituoju nusileidimu su kalnų slidėmis tam neskirtose ir neparuoštose vietose.
Neseniai šuoliu iš oro baliono metu Erikas surizikavo vietoje parašiuto panaudoti sodo skėtį. Jam pavyko išsilaikyti ore apie 20 sekundžių, po kurių skėčio viršus nuplyšo ir nuskrido. E. Roneris, suprantama, išskleidė parašiutą, sėkmingai nusileido ir jokių traumų nepatyrė.
E. Roneris – toli gražu ne pirmas žmogus, kaip skraidymo aparatą panaudojęs neįprastas priemones. Austras Felixas Baumgartneris, 2012 metais išgarsėjęs šuoliu su parašiutu iš stratosferos, 2003 metais perskrido La Manšą su savo paties gamybos sparnais.
Ekstremalas F. Baumgartneris
Austrų sportininkas-ekstremalas praėjusių metų kovo mėnesį atliko unikalų šuolį iš stratosferos – iš beveik 39 kilometrų aukščio. Keturias minutes ir dvidešimt sekundžių „dangaus naras“ praleido laisvo kritimo būsenoje, neišskleidęs parašiuto, išvystęs 1357 kilometrų per valandą greitį. Tokiu būdu jis pasiekė tris pasaulio rekordus: šuolio aukštis – 38969,4 metro, laisvo kritimo būsenoje įveiktas atstumas – 36402,6 metro, ir kritimo greitis – 1357 kilometrai per valandą. Jis tapo pirmuoju parašiutininku, laisvo kritimo būsenoje įveikusiu garso greitį. Bet jis spėjo pasižymėti jau iki to šuolio. Pavyzdžiui, atliko aukščiausią šuolį su parašiutu nuo pastato, tapo pirmuoju žmogumi, perskridusiu per visą La Manšą su savo gamybos sparnais. Ir tai tik keletas pavyzdžių iš jo ilgo rekordų sąrašo.
Ėjikas lynu Nikas Wallenda
N. Wallenda pagerino eilinį rekordą. Ėjikas lynu galiausiai gavo visus reikalingus leidimus iš Arizonos valstijos valdžios ir įgyvendino savo svajonę. 2013 metų birželio 23 dieną jis perėjo per ploną metalinį lyną, kuris buvo įtemptas 457 metrų aukštyje virš upės, tekančios Didžiojo kanjono dugne. Rekordą ekstremalas paskyrė savo prosenelio atminimui – Karlui Wallenda. Jis irgi buvo ėjikas lynu. Jis žuvo 1978 metais, kai nukrito nuo lyno, bandydamas pereiti nuo vieno aukšto pastato iki kito.
2012 metų birželį N. Wallenda jau buvo pasiekęs pasaulio rekordą, lynu virš Niagaros krioklio perėjęs iš JAV į Kanados teritoriją. Lynas buvo įtemptas 60 metrų aukštyje.
Ekstremalas Deanas Potteris
Alpinistas su didžiule patirtimi D. Potteris praktikuoja šią veiklą nuo 15 metų. D. Potteris – vienintelis žmogus, kuriam pavyko vienam be jokios įrangos įveikti Half Domo ir El Kapitano uolas Kalifornijoje. Ir padarė jis tai mažiau, nei per parą. D. Potteris per dieną pajėgus įveikti daugiau nei kilometrą vertikalios sienos be papildomo įrangos.
Po daugiau nei 16 metų vaikščiojimo neįtemptu lynu (sleklainas), jis tapo tikra hailaino žvaigžde. Skirtingai nuo sleklaino, hailainas vyksta kalnuose, o po lynu yra visiška praraja. Visa tai Deanas daro be jokių apsaugų, tvirtindamas, kad jis neviršija savo galimybių ir visiškai nenori mirti. Pasak D. Potterio, kalnuose, aukštumoje jis jaučiasi laisvas, įgyvendina savo svajones.
Bobby McMullenas, aklas lenktynininkas
Nepaisant to, kad 12 metų amžiaus Bobby buvo nustatytas I tipo diabetas, vyresnėse mokyklos klasėse jis tapo tikra sporto žvaigžde, o vėliau pratęsė savo karjerą universiteto kalnų slidinėjimo rinktinėje. 1993 metais B. McMullenas mėnesiui visiškai apako. Vėliau regėjimas dalinai sugrįžo, o kartu grįžo ir noras sportuoti. Sportininkas pasakoja: „Vieną akį uždenkite ranka, kitą apvyniokite tualetiniu popieriumi, priekyje užklijuokite, o vėliau užtepkite vazelino – štai kaip aš matau.“
Bobby susipažino su JAV neįgaliųjų kalnų slidinėjimo rinktinės instruktoriumi ir po metų treniruočių pateko į rinktinę. Joje jis išbuvo septynerius metus, du kartus tapdamas JAV greitojo nusileidimo čempionu. Ir viskas būtų puiku, jei ne 1996 metų neįgaliųjų pasaulio čempionate Bobby neatsirastų rimtų problemų su inkstais. Po persodinimo operacijos B. McMullenas ir toliau nusprendė sportuoti, kol organizmas pradėjo atmetinėti transplantus.
Net ir tada Bobby nenusiminė ir po pakartotinės persodinimo operacijos nusprendė įgyvendinti vaikystės svajonę – važinėjimą dviračiu. Bobby ėmėsi greitojo nusileidimo dviračiais. Ir visa tai jis padarė su daliniu aklumu ir visomis savo sveikatos problemomis. Važiuoja jis su specialiu instruktoriumi-navigatoriumi, kuris pasako Bobby, kur važiuoti.
Bobby reguliariai dalyvauja lenktynėse. Daugelyje iš pačių įvairiausių rungčių Bobby yra pirmasis neįgalusis sportininkas.
Ryklių gynėjas Williamas Winramas
Vandenyno apsaugos specialistas, ryklių ekspertas, naras, operatorius ir fotografas – W. Winramas. Visa tai jis daro tam, kad įrodytų – rykliai nepelnytai turi tokią neigiamą reputaciją.
Kažkada jaunystėje W. Winramas susitiko su keturių metrų ilgio tigriniu rykliu. Naras iš karto prisiminė visas siaubinga scenas iš Holivudo filmų, tačiau neprarado savitvardos ir pradėjo iš lėto plaukti prie ryklio ir vėl atitolti, plaukti ir atitolti. Ryklys kartojo šį keistą „šokį“. Po to incidento Williamas nusprendė užsiimti šių plėšrūnų tyrinėjimu, pradėjo keliauti po pasaulį ir fiksuoti savo susitikimus su rykliais. Jo vaizdo įrašai ir nuotraukos demonstruoja visiškai kitokį ryklių pasaulį. W. Winramas pažymi, kad jeigu rykliai iš tiesų būtų tokie geidžiantys kraujo, jis niekada neturėtų galimybių padaryti šiuos įrašus.
„Žmogus su sparnais“ Yvesas Rossy
Prieš 20 metų buvęs lėktuvo pilotas iš Šveicarijos, pasaulyje žinomas kaip „Fusionman“, susidomėjo skaidaivingu, o vėliau ir skaiserfingu. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo. 2008 metais Yvesas atliko skrydį virš La Manšo su savo paties pagamintu skraidančiu aparatu – sparnais ir reaktyviniu varikliu.
Y. Rossy, vadinamas „reaktyviniu žmogumi“, iššoko iš nedidelio lėktuvo 2,5 kilometrų aukštyje. 49 metų šveicaras ore įveikė 35 kilometrų atstumą. Pakeliui jis atliko keletą aukšto pilotažo triukų. Skrydis truko 10 minučių. Prieš tai Y. Rossy perskrido ir Alpes bei Didįjį kanjoną.
Kaskadininkas Troy‘us Hartmanas
T. Hartmanas – vienas iš labiausiai „išprotėjusių“ pasaulio kaskadininkų. Pasaulis jau matė juo kritimą su rojaliu, kritimą džipo viduje, šuolius nuo tiltų ir namų, nusileidimą ant traukinio, šuolius iš degančio lėktuvo ir daugybę kitų, ne mažiau pavojingų nuotykių. Troy‘us tapo populiarus po triuko su savo paties parašiuto padegimu.
Kaskadininkas specialiai para prieš šuolį apliejo savo parašiutą degalai, o skrydžio metu jį padegė. Suprantama, kad parašiutas sudegė per kelias sekundes. Ekstremalas dar kurį laiką leidosi laisvuoju kritimo, kol išskleidė atsarginį parašiutą. Šis vaikinas ne tik puikiai įvykdo tai, ką sugalvoja. Jis pats yra ir visų triukų autorius.
Manekenas Basteris
Žymieji „Mitų griovėjai“ Jamie Hynemanas ir Adamas Savage kiekvienoje savo laidoje sugriauna įvairius mitus ir legendas, atskleidžia įvairių triukų paslaptis ir stulbinamus išradimus.
Suprantama, kad įvairiems pavojingiems bandymams reikia „bandomojo zuikio“. Juo dažniausiai tampa žymusis manekenas Basteris. Jis šokinėjo nuo stogų, buvo katapultuojamas, sudaužytas lifte, įsirėžęs į sieną automobiliu, skendo, sproginėjo. Dėl tokio savo „pasiaukojimo“ jis tapo tikru laidos gerbėjų numylėtiniu.
