Socialdemokratų partijos pirmininkas
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas
Socialdemokratų daugiamandatės apygardos sąraše Nr. 1.
Gediminas Kirkilas gimė 1951 m. rugpjūčio 30 d. Vilniuje septynių vaikų šeimoje. Tėvai mirę. Mama dirbo mokytoja, tėvas – inžinieriumi.
Nuo 1958 m. mokėsi ir 1969 m. baigė Vilniaus 23-iąją vidurinę mokyklą (dabar – Vilniaus „Ąžuolo“ vidurinė mokykla).
1969–1972 m. tarnavo tarybinėje armijoje Šiaurės laivyne.
Nuo 1974 m. neakivaizdiniu būdu Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – Vilniaus pedagoginis universitetas) studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
1978 m. įstojo į Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, studijavo politikos mokslus. Šią mokyklą baigė 1982 m.
2004 m. baigė Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos magistrantūros studijas.
1972–1978 m. dirbo Paminklų restauravimo treste interjero restauratoriumi.
1982–1985 m. – Lietuvos komunistų partijos (LKP) Vilniaus Lenino rajono komiteto instruktorius, 1986–1990 m. – LKP Centro komiteto Kultūros skyriaus instruktorius.
1988–1990 m. – LKP CK pirmojo sekretoriaus Algirdo Mykolo Brazausko padėjėjas ryšiams su spauda.
1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputato Algirdo Mykolo Brazausko padėjėjas.
1991–1995 m. redagavo ir leido savaitraštį rusų kalba „Golos Litvy“ („Lietuvos balsas“).
1992–1996 m. – VI Seimo narys, išrinktas pagal Lietuvos demokratinės darbo partijos sąrašą. Seime buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, 1993–1996 m. – Užsienio reikalų komiteto narys. Vienas iš Lietuvos nacionalinio saugumo koncepcijos (patvirtinta 1996 m.) kūrėjų.
1996–2000 m. – VII Seimo narys. Buvo išrinktas pagal Lietuvos demokratinės darbo partijos sąrašą. Seime dirbo Nacionalinio saugumo (vėliau – Nacionalinio saugumo ir gynybos) ir Europos reikalų komitetuose.
2000–2004 m. – VIII Seimo narys, išrinktas pagal A. Brazausko socialdemokratinės koalicijos sąrašą. Seime ėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininko, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas, buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.
2002–2004 m. – specialusis Prezidento įgaliotinis deryboms dėl Rusijos Federacijos tranzito į Kaliningrado sritį.
2003 m. suteiktas nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus diplomatinis rangas.
Nuo 2004 m. gruodžio 14 d. – krašto apsaugos ministras tryliktojoje (XXXIV) Vyriausybėje.
2006 m. liepos 6 d. Prezidento dekretu paskirtas Vyriausybės Ministru Pirmininku. Ministrų kabinetui vadovauja nuo 2006 m. liepos 18 d.
Buvo TSKP narys. Atgimimo laikotarpiu buvo LKP atsiskyrimo nuo TSKP šalininkas. 1990 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais – savarankiškos LKP CK sekretorius. 1990 m. steigiamajame Lietuvos demokratinės darbo partijos suvažiavime buvo išrinktas pirmininko pavaduotoju. 1991–1996 m. – LDDP pirmininko pirmasis pavaduotojas, 1993 m. laikinai ėjo šios partijos pirmininko pareigas. 1996–2001 m. – LDDP prezidiumo narys.
Nuo 2001 m. sausio 27 d. – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, nuo 2007 m. gegužės – Socialdemokratų partijos pirmininkas.
Skaitė pranešimus tarptautinėse ir Lietuvos konferencijose, forumuose, seminaruose, aukštosiose mokyklose. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ir užsienio periodinėje spaudoje paskelbė per pusantro tūkstančio publikacijų įvairiomis politikos, visuomenės gyvenimo temomis.
Išleido knygą „Politinės pastabos laikui: straipsniai, apmąstymai, interviu, įspūdžiai“ (Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1995).
Yra apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, Lenkijos Respublikos Komandoro kryžiumi, Portugalijos Respublikos Didžiuoju kryžiumi.
Pomėgiai – tenisas, knygų skaitymas, žvejyba.
Moka rusų, anglų kalbas.
Žmona Liudmila – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Vidaus administracijos tarnybos viršininkė. Turi du vaikus. Sūnus Rolandas, duktė Diana.
