Nudurtą lašišą aplinkosaugininkai rado Ukmergės rajone, prie Siesarties upės. Pareigūnai aptiko ir grupę brakonieriaujančių vyrų. Pamatę aplinkosaugininkus, jie išsilakstė, tačiau vienas pasprukti nesugebėjo.
Nusikaltimo vietoje su įkalčiais sučiuptą sulaikytąjį ištardę, pareigūnai tikisi išsiaiškinti ir kitus neteisėtos žvejybos dalyvius bei juos nubausti: „Panašu, kad žeberklu stambiu arba su šakėmis. Arba tokiu kaip žeberklu tridančiu. Kiaurai pravaryta čia, kabinta čia kiaurai. Kaip ietimi kažkokia iš šono duota ir išėjo.“
Už vieną nudurtą lašišą brakonieriams teks atlyginti 970 eurų už gamtai padarytą žalą, o kiekvienam neteisėtos žvejybos dalyviui gresia dar po 300 eurų bauda.
„Pagrindiniai reidai organizuojami dėl lašišinių žuvų. Jos užauga didelės, upėse natūralių priešų nebeturi, nėra baikščios. Brakonieriai priartėja per kelis metrus, tuo gali pasinaudoti“, – sako gamtos apsaugos inspektorius Sigitas Mikėnas.
O Žemaitijoje lašišines žuvis gelbėja ne tik aplinkosaugininkai, bet ir patys žvejai. Jie nufilmavo upėje neteisėtai pastatytus tinklus ir juose įkliuvusius 3 šlakius.
Šilutės aplinkosaugininkai praneša sučiupę 2 brakonierius, neteisėtai tinklais sužvejojusius Šalpės upėje 9 šlakius. Už 9 žuvis jie turės susimokėti net 26 tūkst. eurų už aplinkai padarytą žalą, mat žvejojo Veiviržo draustinyje, tad bauda triguba. O už žvejybą tinklais brakonieriams gresia papildomos baudos iki 350 eurų. Klaipėdos inspektoriai praneša sulaikę kitą tinklais mėgstantį žvejoti brakonierių su įkalčiais – mašinoje sukrautais šlapiais tinklais ir lašiša.
„Lašišinės žuvys atsistojo į nerštavietes. Jos labiausiai pažeidžiamos. O tie asmenys brakonieriai tuo nori pasinaudoti. Šitos kelios dienos yra pats darbas mūsų srityje. Dieną ir naktį tenka dirbti“, – pasakoja S. Mikėnas.
Pastarąją savaitę aplinkosaugininkai visoje Lietuvoje patruliuoja šalia upių, kur neršia lašišinės žuvys, ypač Vilniaus krašte, kur nerštaviečių daugiausia. Pareigūnai dirba ir su tarnybiniais šunimis.
„Jei asmenys pabėga, kažkur pasislepia, šuo greitesnis, gali pasivyti. Šunys apmokinti. Jų pagalba mums pravers“, – teigia S. Mikėnas.
Pareigūnai primena, kad draudimas žvejoti lašišines žuvis prasidėjo spalio viduryje ir tęsis iki pat Kalėdų. Saugodami per nerštą lašišas, aplinkosaugininkai tikisi, kad artimiausiais metais jų Lietuvos upėse gerokai padaugės.
