Žolininkas Marius Lasinskas sako, kad dilgėles gerai vartoti tiems, kuriems trūksta magnio, geležies, kalcio, kurį ši žolė padeda įsisavinti.
O vitamino C joje 5 kartus daugiau nei citrinoje. Kaip sako vaistažolių žinovai, dilgėlė naudinga visa – šaknys, stiebas, lapeliai, o rudenį sėklos. Pavasarį ir vasarą ypač tinka šviežia.
„Dilgėlę galite plikyti arbatą, galima dilgėlę padaryti ir taip. Bet ne visi išdrįsta. Paimti reikėtų suvynioti į gerą kamuoliuką, labai gerai suspausti, taip iš dūšios, kad sultys išsiskirtų ir skanaus, galima sukramtyti, jokio dilgumo nėra“, – pasakojo M. Lasinksas.
Bet šviežią ragauti, matyt, išdrįs tik drąsiausi, tad kitiems patariama termiškai apdoroti.
„Jūs nusiskinate dilgėlę ir su mediniais šaukštais gerai sutrinkite, galite nuplikyti, galite kameroj palaikyti, kad tą dilgumą nuimtų, paskui į kokteilį, į salotas, į sriubas“, – sakė žolininkas.
Dilgėlės – itin maistingos. Ne tik badmečiu iš jų virė sriubas, lietuviai dilgelę ir dabar vis dažniau įtraukia į savo racioną – deda į košes, blynus ar troškinius. Restoranai su dilgėlėmis paruoštus valgius siūlo kaip egzotišką ar veganišką patiekalą. Dilgėlės naudojamos kulinarijoje, žemės ūkyje, kosmetologijoje ir medicinoje. Štai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto profesorė sako, kad įvairių preparatų gamyboje dilgėlė bene dažniausiai naudojama vaistažolė.
„Drąsiai galiu pasakyt kad jos sudėtyje yra biologiškai aktyvių medžiagų visa Mendelejevo lentelė“, – sakė farmacijos fakulteto profesorė Jurga Bernatonienė.
Dilgėlės turi daug gydomųjų savybių, spartina medžiagų apykaitą, tonizuoja, stiprina organizmą, lengvina kai kurių ligų simptomus.
„Išoriniam naudojimui dažniausiai yra daromos spiritinės ištraukos, užpilai, jie vėliau gali būtu naudojami kaip priešuždegiminės priemonės, esant sąnarių skausmui ar dėti kaip kompresus ant skaudančių vietų. Vartojant į vidų dilgėlės preparatai puikiai tinka avitaminozės gydymui, esant sumažėjusiam hemoglobinui, sergant mažakraujyste, esant kosuliui“, – pasakojo J. Bernatonienė.
Tačiau kaip ir visi vaistiniai augalai, gali ir pakenkti. Įdomu tai, kad šviežios dilgėlės tirština kraują, o štai sudžiovintos – beveik perpus lėtina kraujo krešėjimą, tad turintiems šių sveikatos problemų reikia būti atidiems. Jų negalima vartoti ir geriantiems raminamuosius vaistus. Tad geriausia visada pasitarti su specialistais.
„Draudžiama naudoti sergant inkstų ligomis, nėštumo metu, ypač pirmą trimestrą, ji didina kraujospūdį, todėl negalima naudoti sergant hipertenzija“, – įspėjo J. Bernatonienė.
O tiems, kam galima, štai dar patarimai, kaip ne tik džiovinant pasiruošti dilgėlių žiemai. Žolininkas Marius Lasinskas nuskina pluoštelį ir jungia lėtaeigę sulčiaspaudę. Išbėgusias sultis supila į formeles ir deda į šaldymo kamerą.
„Turėsime žiemai nuostabaus dalyko, vitaminų karalienės sulčių kubelių, kurie patiks ir vaikams, ir suaugusiems“, – džiaugėsi žolininkas.
Dilgėlės naudojamos nuo senų senovės, kadaise iš jų pluošto siūdinosi drabužius, jos tinka ir grožiu pasirūpinti –veido kaukėms ruošti ir nuovirais plaukus stiprinti.
