Dietologai paantrina, žmonės sportuoja, mat per kelis karantino mėnesius mažai judėjo ir intensyviai valgė ne tik kruopas, bet ir saldumynus.
Vilnietis Mindaugas sportuoja Valakampiuose, vidury miško esančioje sporto aikštelėje. Sako ir namie pasiruošęs įrangą, tad formą palaikyti nebuvo sunku nei prieš, nei per karantiną:
„Aš iš anksto esu pasiruošęs, nes mėgstu gamtoje sportuoti. Buvo reikalinga ta papildoma įranga.“
Taip pasisekė ne visiems. Karantino pradžioje nuo lentynų šlavę maisto produktus, dabar tautiečiai tuština sporto prekių parduotuves. Tad kai kurių sporto prekių nebelikę kone visose šalies sporto prekių parduotuvėse. Vienos jų atstovas rodo, išgraibstytos net ir šokdynės, kitos kūno formavimo prekės.
„Augimas iš tiesų buvo didžiulis, kalbam apie keturis, penkis šimtus procentų. Kai kurių prekių grupių net ir dar daugiau. Nuo kovo šešioliktos iki gegužės pirmos, taip grubiai, tai buvo tempimo juostos, elastinės tos vadinamos, pasipriešinimo, svarmenys įvairiausi. Matėm didžiulį augimą, jogos, pilateso kilimėlių. Ką galima pasitiesti namie ir sportuoti“, – sako „Decathlon“ atstovas Algirdas Solominas.
Prekybininkai sako, kad kai kurių kategorijų prekių teks ir ilgiau palaukti, mat gamintojai nespėja jomis aprūpinti. Ir ne tik Lietuvos parduotuvių, pavyzdžiui, tam tikro svorio svareliai deficitine preke tapo visame pasaulyje. Kaip ir, pavyzdžiui, vaikiški dviračiai
„Turim, tikrai turim iššūkių. Be abejo, jeigu tai populiaru pas mus, tai populiaru ir visoje Europoje. Tai populiaru ir visame pasaulyje. Tai iš tikrųjų, turim iššūkių su kai kuriomis tiekimo grandinėmis“, – pasakoja A. Solominas.
Deficitinėmis tampančių prekių prekybininkai bent jau kol kas sako branginti neketinantys. O štai sporto treneriai ramina, kad nebūtina turėti įrangą, jeigu norime pasimankštinti, ar vieną kitą papildomą kilogramą numesti.
Trenerė Agnė, rodo tempimo pratimus, ir sako, kad nuo jų reikėtų pradėti mankštinti kūną, jeigu du mėnesius nejudėjome visai. O štai svareliai ar gumos į darbą gali būti paleisti tik pasitarus su specialistais. Viename sporto klubų tinkle žmones treniruojanti specialistė sako, kad norinčiųjų atgauti jėgas dabar yra kaip niekada daug. Kone kiekvienas jai skambinantis žmogus prašo pagalbos – nuo ko pradėti sportuot.
„Pradėkite nuo dešimties pritūpimų per dieną. Pamatysite, kad po dvejų dienų jums jau norėsis padaryti penkiolika. Aš siūlau bėgioti lengvai, kiek pradžioje norisi, arba tiek, kiek galite. Nereikia užsibrėžti tikslo nubėgti penkis kilometrus. Tiesiog pusę valandos bėgti dėl savęs lengvu ritmu, lengvu tempu. Ir pradžioje to tikrai užtenka“, – teigia trenerė Agnė Mickevičiūtė Butienė.
Net ir atsidarius sporto klubams, kaip sako moteris, kai kurie žmonės sportuoti viduje dar bijo, renkasi treniruotes lauke. O štai mitybos specialistai tik paploja: kur žmogus besportuotų, nesvarbu, svarbu, kad sėdėję du mėnesius, pajudėtume. Mat dabar į mitybos specialistus iš visų besikreipiančių pusė skundžiasi per karantiną priaugę po 5-7 papildomus kilogramus.
Santaros klinikų gydytoja dietologė žeria patarimų, ką daryti, kad jais žmones atsikratytų nepridarydami sau žalos.
„Visų pirma, tai turite susiplanuoti. Kūno masės mažinimas nėra greitas procesas. Tai yra lėtai, bet užtikrintai, kaip aš sakau, na ir susidėliojus planą kaip valgysite dienos metu, susidėliojus režimą, automatiškai svoris turėtų pradėti kristi. Didžiausia bėda, tai ilgalaikis badavimas. Arba persivalgymo epizodai. Tokie dalykai lėtina kūno masės mažėjimą“, – kalbėjo gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė.
Tiesa, medikė priduria, esą per karantiną buvo ir tokių, kas kaip tik atsikratė antsvorio. Mat gamino maistą namie, valgė sveikai, ir svarbiausia, leido sau išsimiegoti, sportavo. Specialistė priduria, kad papildomi kilogramai kenkia ne tik širdžiai, ar kitiems organams.
Pasaulio mokslininkai nustatė, kad pavojingasis Covid-19 mirtį sėja kaip tik dažniausiai tarp tų, kurie turi antsvorio.
