Virusui plintant žmonės Lietuvoje į žinią reaguoja skirtingai – vieni baiminasi naujos ligos, kiti šaiposi, esą beždžionės per toli, kad keltų grėsmę.
Karščiavimas, raumenų skausmai, o po kelių dienų – bėrimas, vėliau virstantis bjauriomis pūslėmis ir šašais. Vos per porą savaičių beždžionių raupų diagnozę išgirdo per šimtą žmonių keliolikoje pasaulio valstybių nuo Kanados iki Australijos, tačiau daugiausia atvejų Europoje, ypač Portugalijoje ir Ispanijoje. Apie susirgimus jau praneša ir Austrija, Šveicarija. Liga plinta, tačiau daliai tautiečių tokios naujienos neatrodo rimtos:
„Nesąmonės, kiek pas mus tų beždžionių yra? Zoologijos sode tiktai.“
„Kažką liaudis šneka, kad gali būti žmonės su beždžionėm kažką tokio.“
Kiti po dvejų metų kovido pandemijos patirties į beždžionių raupus irgi žiūri su baime:
„Baisu, net nežinau. Negeras jausmas.“
„Žinoma, raupai yra labai pavojinga liga. Paplis, tai paplis. O kad paplis, tai ko gero.“
Didžiausia mįslė mokslininkams ir yra – kodėl ir kaip beždžionių raupai taip staiga išplito po pasaulį. Pirmą kartą liga nustatyta dar 1958-aisiais tiriant beždžiones. Afrikoje vietiniai šia liga užsikrečia iki šiol, Kongo Demokratinėje Respublikoje – po tūkstantį žmonių kasmet. Jeigu ligą būtų parsivežę keliautojai, viskas būtų suprantama. Tačiau viruso kelias po pasaulį lieka nežinomas.
„Daugumos tų žmonių anamnezėje nėra nei kelionės į Vakarų ar Centrinę Afriką, nei kontakto su žmonėmis, kurie iš ten grįžo. Tai kelia didelį susirūpinimą mokslininkams, kokias savybes galbūt virusas įgijo“, – komentuoja virusologas Saulius Čaplinskas.
Veikiausiai virusas mutavo. Įprastai jį platina primatai ir graužikai – voverės, žiurkės. Žmonėms liga tikriausiai persimetė kaip ir koronaviruso atveju – valgant gyvūnų mėsą ar susižeidus ir per kraują užsikrėtus medžiotojui.
Gyventojai baiminasi, tačiau tikisi, kad išeitis yra: „Tikiuosi, kad neateis, bet visko gali būti. Gal skiepai bus ar kažkas?“
Skiepai yra. Tiksliau, buvo. Gera žinia, kad nuo beždžionių raupų 80 proc. apsaugo raupų vakcina. Tačiau skiepijimą pasaulis nutraukė dar 1980-aisiais, kai raupai, būtent vakcinų pagalba, buvo išnaikinti. Taigi, dalinį imunitetą, taip pat ir Lietuvoje, turi tik vyresni žmonės. Žinoma, prireikus vakcinaciją būtų galima atnaujinti.
„Tai gali būti viruso mutacijos. Gali būti ir faktas, kad praeina vis daugiau laiko nuo tada, kai visi buvo skiepijami nuo raupų“, – teigia sveikatos ekspertas Brett Sutton.
Žmogus kitą asmenį užkrečia tiesiogiai prisilietus prie žaizdos, per sąlytį su kūno skysčiais.
„Jeigu jis turi bėrimus, šašus, kurie susiformuoja bėrimo paskutinėje stadijoje ir iš jų virusas gali per tiesioginį kontaktą patekti į kito žmogaus organizmą. Beje, lygiai taip pat gali patekti per patalynę, rankšluosčius“, – kalba S. Čaplinskas.
Užsikrėsti galima ir oro lašeliniu būdu, tačiau kontaktas turėtų būti gerokai ilgesnis nei kovido atveju. Tiesa, medikai stebi ir kitą tendenciją. Ir Portugalijoje, ir kitose valstybėse dalis užsikrėtusiųjų – homoseksualūs vyrai. Jungtinių Tautų atstovai skelbė, kad jų dalis tarp užsikrėtusiųjų yra reikšminga, tačiau skaičių netikslina.
„Pagal patvirtintą informaciją, užsikrėtusieji yra vyrai nuo 20-ies iki 40-ies metų amžiaus. Jie teigė, kad turėjo intymių santykių su kitais vyrais“, – tvirtina Portugalijos darbo grupės atstovė Margarida Tavares.
Tikslesnės informacijos dar nėra. Ar gali virusas plisti lytiniu keliu, esą dar per daug nežinomųjų.
„Virusą perdavė vyrai, turintys lytinių santykių su kitu vyru. Bet klausimas, ar tai įvyko kvėpuojant arti vienas kito, ar per žaizdas, ar lytinių santykių metu, kol kas atsakymo į šitą klausimą nėra“, – sako S. Čaplinskas.
Ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, ir sveikatos ekspertai užsienyje visgi ramina, kad dar viena baisi pandemija pasauliui tikriausiai negresia.
„Nemanau, kad beždžionių raupai gali sukelti pandemiją, nes virusas neužkrečiamas inkubacinio periodo metu. Taip pat turime vakciną, kuri yra gera atsakomoji priemonė protrūkiams stabdyti“, – tikina sveikatos ekspertas Amesh Adalja.
„Dauguma pacientų visiškai atsigaus per kelias savaites, tačiau gali būti ir sunkių atvejų, kai prireiks ligoninės. Protrūkio iš Vakarų Afrikos mirtingumas siekia vieną iš šimto atvejų“, – aiškina sveikatos ekspertas Jimmy Whitworth.
„Tikimybė užsikrėsti tikrai nėra didelė, neaišku, kaip virusas plinta. Antras dalykas, absoliučiai daugumai žmonių raupų virusas nesukels tokios sunkios ligos, kaip iškart įsivaizduojam apie raupus“, – kalba S. Čaplinskas.
Mirštamumas nuo beždžionių raupų siekia nuo vieno iki dešimties procentų, atsižvelgiant, kuri iš dviejų viruso šakų plinta. Dabartinė Vakarų Afrikos šaka sukelia lengvesnius simptomus. Blogiausia esą būtų, jei liga persimestų mūsų platumų graužikams.
Keliautojams kol kas didesnių rekomendacijų nėra, tačiau, vykstant į Afriką, reikėtų nepamiršti saugotis ne tik laukinių žvėrių ilčių ir kanopų, bet ir paprastų įdrėskimų.
