Lazdijų rajone gyvenanti Janina sodyboje turi šulinį, tačiau jo ūkio poreikiams nepakanka. Tad moteris prieš porą metų nusprendė išsigręžti artezinį gręžinį. Vandentiekio čia nėra: „Dvi vasaras neprilyja, nėra, kad atsistatytų šulinys, nenaudojame. Jei pradėtume, tik mėnesiui.“
Investavusi porą tūkstančių eurų į nuosavą gėlo vandens gręžinį, moteris planuoja juo naudotis neribotą laiką. Tad ji su nerimu klauso žinių iš vyriausybės apie valdininkų planus privačius vandens artezinius gręžinius nacionalizuoti.
„Aš nenoriu jo parduoti, turiu žemės, nenoriu jos parduoti. Turiu sulūžusią tėviškę. Kodėl turiu parduoti? Kodėl gręžinį ant savo žemės, kiemo parduoti? Absurdas“, – sako ūkininkė Janina.
Vyriausybė Europos Sąjungai yra įsipareigojusi gėlo vandens išteklius tausoti ir kontroliuoti, kas, kaip ir kiek vandens sunaudoja. Tad vyriausybė ruošiasi visus vandens gręžinius suregistruoti, mat įtaria, kad iš 60 tūkst. gręžinių apie pusė yra nelegalūs, apie kuriuos gyventojai institucijoms nėra pranešę.
„Turime apskaityti vandenį, kiek jo išnaudojama. Yra Lietuvoje limitai. Svarbu, kad žmonės turėtų pakankamai kokybiško geriamojo vandens. Ne tie, kas turi daugiau pinigų, įsirengti vandens gręžinį, naudoti neapskaitytai“, – pasakoja aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Aplinkos ministerijos klerkai jau sukūrė planą, kaip priversti gyventojus pranešti apie savo gręžinius. Ministras Mažeika siūlo trejų metų terminą gyventojams įregistruoti savo gręžinius Geologijos tarnyboje ir Registrų centre. Kas to nepadarys, grasina baudomis: „Tie, kurie gėlu vandeniu laisto daržus, kitaip jį eikvoja, apribojimai turi būti. ES pozicija griežta.“
Tokie vyriausybės gąsdinimai piktina gyventojų atstovus. Daugybė žmonių savo sklypuose gręžinius įsirengė jau seniai, kai nebuvo pareigos jų registruoti. Tuo labiau, kad įregistravimo procedūros nebus paprastos ir papildomai kainuos.
„Gyventojai, kurie gręžinius darėsi anksčiau, to reikalavimo nebuvo. Darė pagal galiojančius įstatymus. Turėjo tikslą turėti vandenį, darėsi, kaip galėjo. Negalima sakyti, kad nelegalūs“, – teigia sodininkų asociacijos vadovas Juozas Ravinis.
„Per 3 metus žmogus turėtų gręžinį susitvarkyti teikdamas Geologijos tarnybai gręžinio koordinates, gylį, kas jį įrengė, geologinė sąranga. Pats žmogus to nepadarys, reikės samdyti licencijuotas kompanijas, geologijos įmones, kurios užsiima tokia veikla. Tai gręžinių pasų parengimas, įregistravimas“, – kalbėjo Geologijos tarnybos direktorius Giedrius Giparas.
Aiškėja, kad Vyriausybės užmojis suregistruoti visus Lietuvoje esančius artezinius geriamojo vandens gręžinius – tik dalis dar didesnio plano. Esą tiekti geriamąjį vandenį gyventojams yra savivaldybių išskirtinė pareiga. Tad kai jau bus aišku, kur ir kokie yra gręžiniai, savivaldybės galės reikalauti juos perduoti.
Gyventojams jau neramu, kas atlygins jų patirtas išlaidas įsirengiant gręžinius, kurios gali siekti ne vieną tūkstantį eurų, bei kiek gi tektų mokėti už vandenį, kurį dabar iš žemės siurbia nemokamai.
„Jei savivaldybė nori perimti, už tai turi būti sumokėta. Jei žmogus turi išlaidas, dokumentus, turi būti grąžinti pinigai. Už žmogaus susikurtą gerbūvį jie norės gauti pajamas. Jei sudės skaitliukus, skaičiuos sunaudotą vandenį, turėtų būti atlyginta investicija. Arba įskaičiuota į sąnaudas“, – sako J. Rivainis.
Versdami gyventojus legalizuoti savo neregistruotus gėlo vandens gręžinius, valdininkai kartu ketina tikrinti ir kaip tvarkomos kiekvieno gręžinio nuotekos ir prognozuoja rasią daug pažeidimų. Negana to, įteisinus gręžinius, aplink juos žada nustatyti apsaugos zonas nuo 5 iki net 50 metrų, kuriose būtų ribojamos statybos ir kitokia veikla.
Tad inspektoriai prognozuoja kilsiant galybę teisinių ginčų, mat apsaugos zonos jau dabar gali būti pažeidžiamos.
