Kai kuriems darbuotojams pinigų nešykštėjęs centras kasmet patiria nuostolių, dėl galimai švaistomų lėšų nuspręsta kreiptis į teisėsaugą. Lietuvos gatvėse klausiame žmonių, kokį jie atlyginimą norėtų gauti:
„Na, sakykime, man užtektų trijų tūkstančių.“
„Du tūkstančiai eurų.“
„Mano svajonių atlyginimas, nežinau, gal kokie du su puse tūkstančio, sakykime, į rankas.“
„Na, apie tris. Pakankamai užtektų.“
„Penki tai būtų, aišku, neblogai, bet, aišku, Lietuvoje tokių… Nežinau.“
„Svajonių – labai didelė. Dešimt tūkstančių, penkiolika, dvidešimt gali būt. Kuo daugiau, tuo geriau.“
Pasirodo, tokie žmonių svajonių atlyginimai yra labai kuklūs palyginti su atlyginimu, kurį gaudavo ne koks šalies Prezidentas, o valstybinės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre dirbęs vienas informacinių technologijų specialistas. Jis praėjusiais metais kas mėnesį gavo 18 tūkstančių eurų siekiantį vidutinį atlyginimą. Į rankas tai yra 11 tūkstančių eurų kas mėnesį.
Gyventojai stebisi tokia alga:
„Na, jeigu žmonės sugeba, tokios pareigos, matyt, taip ir uždirba.“
„Na, čia jau keista. Kažkas ne taip. Kiek mūsų Prezidentas? Turbūt tiek negauna…“
Prezidentas uždirba dvigubai mažiau. Kad valstybinės įmonės specialisto alga keistai didelė sutinka ir dabartinis įmonės vadovas.
„Apskritai visos įmonės vadovo algą viršija tas 18 tūkstančių. – Keletą kartų. Tai yra per didelė suma ir prieš visuomenę yra neskaidru“, – kalba laikinasis direktorius Artūras Palekas.
Neseniai atliktas auditas parodė, kad įmonėje nebuvo aišku, kaip mokami atlyginimai. Dažnai jie keisdavosi įgyvendinant kokį nors projektą. O vieniems kraunantis dešimtis tūkstančių, kiti turėjo tenkintis vos vieną tūkstantį perkopiančiomis algomis.
Tokius atlyginimus savo pavaldiniams mokėjo iki spalio Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui vadovavęs Sigitas Puodžiukas. Šiandien viešai tą paaiškinti jis atsisako. Tačiau telefonu aiškina, neva specialistams kurti informacines sistemas teko net ir naktimis. O projektų, pagal kuriuos vyko darbas, lėšos buvo skiriamos tik atlyginimams išmokėti.
„Auditas pasakė kelis dalykus. Vienas dalykas, kad buvo apribojimai dėl pačių priedų dydžių. Kai kuriuose yra skirti priedai, viršijantys numatytą minimalų dydį. Kitas dalykas, projektai, ką aš ir paminėjau, kai kurie projektai atsirasdavo pačios įstaigos iniciatyva. Ir čia yra bėda“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
TV3 žinių duomenimis, vieną didžiausių mėnesinių atlyginimų Lietuvoje gavęs darbuotojas įmonėje tebedirba. Laikinasis vadovas sako, kad dabar 18 tūkstančių siekiantį atlyginimą teks pamiršti.
Per projektus išsipūtę kai kurių darbuotojų atlyginimai lėmė ir tai, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras veikia nuostolingai. Laikinoji vadovybė teigia, kad dėl galimo pinigų švaistymo kreipsis į prokuratūrą.
