Šios operacijos detalės atskleistos antradienio rytą Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariate surengtoje spaudos konferencijoje.
Praėjusią savaitę Vilniuje sulaikyti 28, o Latvijoje – 80 didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule veikiant organizuotoje grupėje įtariami asmenys.
Plačiau šią tarptautinę operaciją pakomentavo Vilniaus apskrities policijos viršininkas Saulius Gagas ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
Atlikta apie 160 kratų
Prokuroras J. Laucius teigė, kad per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2019 m. Vilniuje pradėjo veikti du skambučių centrai:
„Juose dirbantys asmenys skambindavo ir kalbindavo asmenis iš Europos Sąjungos šalis, Didžiąją Britaniją ir Indijos. Buvo siūloma investuoti į pelningus verslus, kriptovaliutas, dujas, naftą.
Tačiau tokios investicijos nebuvo realios. Taip iš patiklių žmonių būdavo išviliojamos didelės lėšos. Kalbama apie daugiau kaip 0,5 mln. eurų žalą, kurią patyrė nukentėjusieji. Yra nustatyta mažiausiai 20 nukentėjusiųjų, bet šie skaičiai dar gali keistis.“
Prokuroras pridūrė, kad Lietuvoje operacijos metu sulaikyti 28 asmenys. Devyni iš jų suimti nuo 15 parų iki 2 mėnesių. Operacija buvo atliekama kartu su Latvijos pareigūnais. Ten sulaikyta dar daugiau įtariamųjų.
„Buvo atlikta daugiau kaip 160 kratų, paimta apie 170 kompiuterių. Pavyko paimti serverius su visais tyrimui svarbiais duomenimis. Buvo vykdomas didelės vertės sukčiavimas.
Šių skambučių centrų mėnesio apyvarta galėjo būti apie 3 mln. eurų (Lietuvoje ir Latvijoje). Sulaikyti tiek lietuviai, tiek latviai, taip pat Indijos piliečiai.
Dalis jų yra legaliai Lietuvoje gyvenantys Indijos Respublikos piliečiai. Amžiaus ribos yra plačiai. Buvo „įdarbinami“ ir studentai, ir vyresni žmonės“, – pabrėžė J. Laucius.
Anot prokuroro, įvairiose internetinėse platformose, susigundę didele grąža, žmonės pateikdavo savo asmens duomenis. Nukentėjusieji norėdavo investuoti. Tada jiems skambindavo sukčiai.
Jie sukurdavo iliuziją, kad lėšos yra pelningai investuojamos. Bet atėjus laikui pinigus grąžinti, bendravimą su nukentėjusiaisiais sukčiai nutraukdavo. Pridurta, kad sukčiai niekada neveikė toje šalyje, kur yra nukentėjusiųjų.
J. Laucius pridūrė, kad dalis žmonių iki šiol tiki, jog sėkmingai investuoja: „Todėl užtruks nemažai laiko atsekti nukentėjusiuosius.“
