Seimo pavasario sesija kovą prasidėjo su dideliais užmojais.
„Norėtumėme matyti šį pavasarį Seime kaip žmogaus teisių pavasarį“, – sakė Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.
Kurie pavirto aistrų pūliniu, prasiveržusiu pykčiais ir protestais.
Šiandien Seimo nariai susirinko į paskutinį šios sesijos posėdį, o praėję keli mėnesiai darbo, jiems paliko labai skirtingus įspūdžius.
„Tikrai buvo galima pailsėti, nepersidirbti, nevargti, labai mažai projektų buvo skaityti“, – teigia Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.
„Lietuva per šį pavasarį įžengė į kultūrinių karų etapus, kas vakaruose yra realybė, tai tapo realybe Lietuvoje, ir tai nėra gerai“, – kalba Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Pavasario sesiją vertinčiau, kaip išbandymą viešumu, tikrai nebuvau pasirengęs tokiai viešumo bangai, kurios sulaukiau“, – tikina Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.
Bene daugiausia šurmulio ir kalbų sukėlė Laisvės partijos iniciatyvos žmogaus teisių srityje. Nors kol kas nepavyko priimti nei partnerystės, nei narkotikų dekriminalizavimo projektų, bet dėmesio sulaukė ir tos idėjos, kurios nė nebuvo registruotos.
„Labai daug diskutavome apie tualetų reformą, diskutavome apie lyties keitimą, narkotikų dekriminalizavimą, homoseksualų partnerystes, ir nepriėmėm jokio sprendimo. Iš tikrųjų yra apmaudu, nes visą tą laiką valstybę kamavo pandemija, su visomis ekonominėmis pasekmėmis“, – sako valstietė Agnė Širinskienė.
O T. V. Raskevičius taip nemano: „Galbūt tokios audringos reakcijos nesitikėjau, bet tai akivaizdžiai parodo, kad šie klausimai svarbūs mūsų visuomenėje ir jais tikrai reikia diskutuoti, o jeigu mes juos ir toliau nustumsime į šalį, paslėpsime spintoje, tos problemos ir toliau nesispręs.“
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat dalijasi nuomone: „Tos diskusijos turi būti apgalvotos, turi būti subrandintos, turi būti be epitetų ir marginalizavimo savo konkurentų, kas labai svarbu diskusijoje, kad priešininkas netaptų priešu. O dabar, kai tu turi kitą nuomonę, tu tampi naciu.“
Bet Seimo senbuvis R. Žemaitaitis įžvelgia ir konservatorių žaidimus, neleidžiant ramiai gyventi naujiesiems koalicijos partneriams: „Dabar konservatoriai suvokė, kad Laisvės partiją reikia padaryti durniais, tai Laisvės partiją dabar padarė durnių vaidmenyje. Tas yra labai protinga.“
Valdantieji sako, kad svarbiausia buvo pandemijos suvaldymas.
„Svarbiausi projektai, matyt, tie, kurie buvo susiję su sinchronizacijos projektais, ką Vyriausybė siūlė ir žinoma, tai kas buvo susiję su pandemijos situacija, įskaitant biudžetą ir visus kitus lydimuosius taip pat“, – teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
O Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įvardija ir kitus dalykus: „Kitas didelis blokas buvo susijęs su socialiniais dalykais, tai yra ir išmokos, kurios įsigalioja nuo liepos 1-osios dienos.“
Štai „darbietis“ Andrius Mazuronis kai ko ir pasigedo: „Mes pasigedom kažkokių esminių nuostatų, apie ką valdantieji labai stipriai ir aktyviai šnekėjo prieš rinkimus 2020 metais.“
Opozicija pastebi, kad įstatymų projektų buvo mažiau, nei įprasta. Nors valdantieji giriasi, kad mažiau yra kokybiškiau.
„Tai savaime nėra gėrybė, nes turime žiūrėti į turinį. O tas turinys kol kas jis, sakyčiau, toks tikrai nėra reformų turinys, tikrai nėra kažkokių revoliucijų turinys, arba esminių sprendimų turinys. Turbūt svarbiausia, kas yra padaryta, tai pakoreguotas biudžeto projektas“, – teigia politologė Rima Urbonaitė.
Bet opozicija aiškina, kad paskutinėmis savaitėmis valdantieji ėmė elgtis priešingai.
„Dar ko reikėtų atsisakyti, tai paskutines 2 savaites skubos tvarka. Viską sukišam, kaip studentai paskutinę naktį ir bandom tada versdamiesi per galvą juos priiminėti. Nuo to kokybė įstatymų irgi kenčia“, – aiškina Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
„Šitiems valdantiesiems, panašu kol kas padeda pakankamai nekonsoliduota ir nevieninga opozicija. Jeigu būtų vieninga opozicija, manau valdantiesiems būtų gerokai sunkiau išbalansuoti dabartinėje situacijoje“, – teigia R. Urbonaitė.
Nors parlamentarai oficialiai atostogų neturi, į plenarinius posėdžius jie sugrįš rugsėjo mėnesį. Todėl dalies parlamentarų mintys jau mažiau darbinės.
