Apie tai V. Zelenskis kalbėjo išskirtiniame interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
Pokalbio metu Ukrainos prezidentas taip pat aptarė ir kitas svarbias temas. V. Zelenskis atskleidė, kada, jo manymu, Ukraina galėtų tapti pilnaverte Europos Sąjungos nare, taip pat pakomentavo, ko tikisi iš vasarą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
Laba diena, pone Prezidente. Kai prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, niekas nesitikėjo, kad ukrainiečių tauta taip kovos. Prisimenu, kaip vasario 24 d. savo socialiniame tinkle rašiau: „Tegul Dievas padeda Ukrainai.“ Nežinau, ką padarė Dievas, bet matau, ką daro ukrainiečiai. Kaip galėtumėte paaiškinti ukrainiečių tautos dvasią ir stiprybę?
Manau, savo klausime pateikėte ir teisingą atsakymą. Tai padarė tauta. Aš manau, prieš šį karą, ypač prieš plataus masto invaziją, kruviniausią antrąją dalį... nes karas prasidėjo 2014 m. nuo Krymo ir dalies Donbaso okupacijos. Tačiau karas visu pajėgumu prasidėjo vasario 24 d. Ir mes iš skirtingų žmonių, iš ukrainiečių, vyrų ir moterų, tapome viena tauta. Tai yra atsakymas.
Žinoma, be savo partnerių, strateginių partnerių, tokių kaip Lietuva, Gitanas, negalėtume laimėti. Tačiau net turint tokią pagalbą būtų neįmanoma laimėti be supratimo, kad esame tauta, kad tai mūsų žemė, mūsų namai, mūsų vaikai, mūsų ateitis. Be šio supratimo laimėti neįmanoma, neįmanoma būti stipriems. Manau, tapome tauta, kaip ją suvokiu dabar.
Aš galutinai supratau, ką reiškia būti ukrainiečiu. Manau, tai suprato ir kiti piliečiai. Tai ne tik pilietybė ir pasas, tai ir vertybės, laisvės troškimas, demokratija. Pasaulis mumis žavisi, tačiau turime tik vienus namus. Ir jie yra čia, Ukrainoje.
Tikriausiai net nesitikėjote, kad ta kova bus tokia, kad tauta bus tokia vieninga, kokia yra dabar. Ukrainos kariuomenė kovos, kaip niekada iki šiol nekovojo. Ar jūs to tikėjotės?
Manau, niekas nesitikėjo, jei vertintume, kas įvyko ir ką matome dabar. Žinoma, supratome, kad bus iššūkių, bus labai sunku. Siuntėme žinią pasauliui, daugelis žmonių buvo įsitikinę, kad tai bus lemiama Ukrainos kova, kad laukia tragedija, kad bus kraujo.
Atsakydami į tai Lietuvos ir Lenkijos prezidentai atvyko pas mus likus kelioms valandoms iki plataus masto invazijos. Žinoma, visi suprato, kad karas prasidėjo. Jis užsitęsė, bet niekas negalėjo įsivaizduoti, kad plataus masto invazija bus toks masinis, purvinas puolimas. Iš kaimynų tokio dalyko nesitiki. Turi būti stiprus, kad išgyventum.
Tai kova dėl išgyvenimo, ne tik dėl skambių žodžių, kaip „demokratija“ ar „laisvė“. Demokratija ir laisvė svarbu, bet kovoji dėl labai paprasto dalyko – dėl savo gyvybės. Svarbu tai suprasti. Norėdamas likti gyvas, turi būti stiprus.
Lietuva daug padeda Ukrainai, tačiau daug žmonių Lietuvoje mano, kad darome per mažai, galėtume daryti daugiau. Kaip, jūsų nuomone, Lietuva galėtų prisidėti labiau, kad Ukraina laimėtų šį karą? Jau klausiau jūsų spaudos konferencijoje, ar Lietuva gali padaryti daugiau, kad dvispalvė Ukrainos vėliava iškiltų ant Donbaso ir Luhansko kalvų ir Kryme, Sevastopolyje?
Tai didelis iššūkis bet kurios šalies, kuri mums padėjo ir padeda, visuomenei, nes visi žinome, kad galima pavargti. Karas gali nuvarginti. Aišku, mes neturime galimybės pavargti, nes prarasime viską, savo ateitį. Tačiau bet kuri kita Europos ar pasaulio visuomenė gali būti pavargusi, nes daug padėjo. Ginklais, pinigais, šiltai priimdama karo pabėgėlius iš Ukrainos.
Taigi, ką gali padaryti Lietuva? Daryti tą patį. Būti su mumis, nes tikrai esame labai geri draugai, atviri draugai. Manau, tai labai vertinga – būti sąžiningam su savo partneriais ir būti draugais. Aš tikrai pasitikiu lietuviais, labai jiems ačiū.
Pone Prezidente, ką pasakytumėte tiems žmonėms, kurie sako, kad yra pavargę? Mes jiems atsakome, nuo ko jūs pavargote? Ar pas jus krinta bombos? Ar rusų kareiviai prievartauja jūsų žmoną ar dukrą? Nuo ko pavargote? O ką pasakytumėte tiems žmonėms, kurie sako, kad mes pavargome nuo pagalbos Ukrainai?
Ką aš galiu pasakyti? Net jei esate pavargę, pagalvokite, kaip sunku žmonėms, kurie kovoja fronto linijoje. Žinoma, kas nors gali pasakyti, kad tai jūsų karas. Bet tai netiesa, nes mes kovojame už bendras mūsų vertybes.
Taip sakyti nėra sąžininga. Jūs negalite jausti tų jautrių dalykų, kurie ateina su karu, būna greta karo. Jūs negalite to pajausti, jei tiesiogiai nedalyvaujate kare, jūsų šalyje nevyksta karas. Ir aš linkiu tik taikos jūsų šaliai. Arba tai šaliai, tiems žmonėms, kurie mano, kaip jūs sakote, kad yra pavargę nuo karo. Jie nėra pavargę. Ir aš linkiu, kad niekas pasaulyje nebūtų pavargęs...
Nuo tikro karo?
Taip, nuo tikro karo.
Pone Prezidente, šiemet liepos mėnesį Lietuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas. Ko ten tikitės?
Apie tai kalbėjomės su prezidentu Nausėda. Tikrai vertinu nuoširdžius santykius ir manau, kad tai labai padeda. Tačiau nemanau, kad Vilniuje bus priimti strateginiai sprendimai. Ne tik lietuvių, latvių, estų ar lenkų Europoje reikia prašyti, kad mus palaikytų 100 proc. ar net daugiau ir nepavargtų nuo tokio palaikymo. Taigi netikiu strateginiu sprendimu, kad Ukraina taps visateise NATO nare.
Žinoma, mes to norime ir, žinoma, einame šiuo keliu. Mes parodėme, kad mūsų kariuomenė yra stipri. Kad atitinkame visus standartus, kurių reikia stojant į NATO. Nes, manau, svarbiausias standartas yra būti stipriems mūšio lauke be jokių bla bla bla. Būti stipriam ir gebėti apginti savo šalį, savo teritoriją arba, kas labai svarbu, apginti Europą.
Manau, tai turi būti NATO institucijų svajonė ir visų NATO šalių gyventojų supratimas. Kad reikia būti stipriems, kovoti. Ir jei kas nors ateis okupuoti jūsų šalies, iškart juos atstumsite. Ir padarysite tai kartu.
Mums šiandien reikia bendro NATO ženklo, bendros žinios Ukrainos žmonėms: jūs esate pakeliui, mes negalime dabar jums suteikti narystės, bet ją gausite kaip, pavyzdžiui, Suomija, Švedija. O dabar gausite viską, ką galime suteikti: saugumo garantijas, pagalbą ginklais ir t. t. Štai koks gali būti ženklas. Kartais ženklai yra svarbesni už teorinius sprendimus.
Ukraina yra oficiali kandidatė į Europos Sąjungą ir, tikiuosi, šiais metais pradės derybas. Jei grįžtume atgal, kai Lietuva pradėjo derybas – mes buvome gana greiti. Tai padarėme per dvejus metus, po ketverių metų tapome visateisiais nariais. Pradėjome 2002 m., 2004 m. tapome Europos Sąjungos nariais. Koks yra Jūsų kriterijus, kada Ukraina turi tapti visateise Europos Sąjungos nare?
Visateisė narė? Kitais metais.
Kitais metais? Jūs manote, kad tai įmanoma?
Manau, tai nėra svajonė. Mes kovojame už Europos Sąjungos vertybes, rodome, kad esame tikrieji Europos Sąjungos nariai, kovodami. Atsiprašau, kad kartojuosi, bet mes tai rodome praktiškai. Manau, Europos Sąjungos vienybei labai svarbu, kad šalys, kurios yra jos narės, turėtų tokias pat vertybes, norėtų padėti kaimynams, nedemonstruotų kitokios strategijos, nematytų šiltų santykių su Rusija tuo metu, kai ji vykdo kitos Europos šalies okupaciją.
Manau, kuo daugiau tokių šalių Europos Sąjunga turės, tuo stipresnė bus. Ukrainoje narystę Europos Sąjungoje palaiko 97 proc. Kai kurios Europos Sąjungai priklausančios šalys neturi tokio palaikymo. Jis siekia 60 ar 70 proc. Pas mus – 97 proc.
Tai labiausiai proeuropietiška šalis Europoje.
Tai ko dar laukti?
Pone Prezidente, man buvo labai malonu. Leiskite palinkėti pergalingų metų.
Taip, bendros mūsų pergalės metų. To paties linkiu ir jums. Ačiū.
Visą laidą žiūrėkite čia:
