Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Pasuktumet jus galva ir labai viskas rupetu, d.albajobai, jei butumet pasodinti i bendra, paprasta kalejima...
Kai pateptas esi, o kur Masiulis dingo su savo "Tiesa tuoj paaiškės"...
Nesėdi su paprastais kobros naudotojais, šizofrenikais, narkomanais ar su bahūrais, tai ko ne sanatorija...
O ką ,jie išskirtiniai?
@Gintaras
Šitas dar algą gauna is mūsų mokesčių mokėtojų punigų, nenustebčiau jeigu po kokių 10 metų dar sugalvos kandidatuoti į prezidentus.
Nu niekaip nesuvokiama - kaip toje pačioje šalyje, prie tų pačių aplinkybių - taip iš esmės gali skirtis dviejų teismų nuosprendžiai?!!! Ar tai stiprina pasitikėjimą mūsų šalies teismais?
Baisu klausytis sauliaus versecko išvedžiojimų, kurie yra absoliučiai neprofesionalūs, pažeidžiantys pamatinius konstitucinius principus ir akivaizdžiai demonstruojantys šito pareigūno (kaip ir kitų tokių pačių) ypatingą susireikšminimą ir savęs išaukštinimą visos teisinės sistemos kontekste.
Klausant versecko susidaro įspūdis, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija jiems negalioja, kad Konstitucijos 109 str. įtvirtintas principas, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai yra teisinė fikcija, kadangi, suprask pagal versecką, baudžiamajame procese teisingumą vykdo prokuroras.
verseckas, nors ir nevedantis šitos baudžiamosios bylos, joje nedalyvaujantis ir absoliučiai visų jos niuansų nežinantis (netikiu kad gali būti priešingai) stebisi išgirdęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kad visi išteisinti. Suprask, kad anot versecko viskas buvo akivaizdu, asmenų kaltę nusikalstamos veikos padarymu pagrindžia faktas, kad byla su kaltinamuoju aktu keliauja į teismą, o visas procesas teisme skirtas tik procedūriniams veiksmams atlikti ir bausmei paskirti. Teismo, advokatų ir kitų procese dalyvaujančių asmenų darbas yra beprasmis, nes visagalis ir visažinis prokuroras konstatavo kaltę, surašė kaltinamąjį aktą ir atidavė jį teismui. Ko daugiau reikia??? Toks požiūris yra apskritai visame policijos klane. Tą labai akivaizdžiai liudija to paties versecko teiginys, kad „Turime faktus, kuriuos prokurorai mato ir kvalifikuoja kaip korupcinius nusikaltimus, kaip kyšininkus ir būna tie asmenys prokurorų nuostabai išteisinami“. Ar ne tam yra teismas, kuris nešališkai įvertintų bylos medžiagą ir priimtų procesinį sprendimą? Kuris gali būti išteisinamasis? Kuris reiškia, kad prokurorai padarė klaidų, neteisingai vertino ir kvalifikavo veiksmus? Arba kad jie buvo (yra) per daug užrietę nosis, įsivaizduojantys, kad yra visažiniai, viską suprantantys ir būtent jie yra teisiantys? Kaip jums versecko išdėstytas rungimosi principo baudžiamajame procese turinys: „Bylos nagrinėjimas teisme, aišku, yra paremtas rungtyniškumo principu, t. y. prokurorai įrodinėja kaltų asmenų kaltę, gynėjai stengiasi įrodyti, kad jie nekalti“. Nesąmonė. Baudžiamojo proceso kodekso 7 straipsnyje įtvirtintas principas lemia lygias abiejų proceso šalių teises (nors tai nėra 100% tiesa). Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad kaltinamasis turi įrodinėti, kad jis nekaltas (kaip tą teigia verseckas). Tai yra prokuroro pareiga ir tą lemia konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas, kurį reikia paneigti, o ne įrodyti, kad esi nekaltas. Ir dar. Pažiūrėkit turinį „įrodinėja kaltų asmenų kaltę“. Net sąvokos kaltinamasis (t.y. asmuo kuriam pareikšti kaltinimai) prokuroras nevartoja, o dar iki nuosprendžio priėmimo įvardija „kaltu asmeniu“ – nuteisė be teismo. Aišku gi, jis juk surašė kaltinamąjį aktą, jam viskas aišku, tai ir teismas turi paklūsti tokiai nuomonei, kaltinamasis susitaikyti, o visuomenė įsegti prokurorui medalį. O kai teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, vadovaudamasis įstatymais ir vidiniu įsitikinimu asmenį išteisina, tai verseckas ir visi prokurorai stebisi. Išteisinamasis nuosprendis, anot prokuroro, yra ne teisingumo įvykdymo aktas, o kažkokia magiška žinutė: „Kai asmenys yra išteisinami tokio pobūdžio korupcinėse bylose, tai visų pirma pasiunčiama žinutė tos kategorijos asmenims, kad toks elgesys yra tinkamas, galite jūs taip elgtis, o jeigu kartais netyčia nepasiseks, gyvenime įkliūsite, tai per daug ir nenukentėsite“. Su tokiu požiūriu yra kuriama ir kūrenama baudžiamojo persekiojimo mašina, kurios girnapusės sukasi ir traiško bet ką ir bet kaip. Dar gerai, kad teismai kartas nuo karto ištraukia iš tos mėsmalės ir sudėlioja viską į savo vietas, nors ir tai ne visada. Ir spėkite, kiek išteisintų yra gavę bent jau paprastą žmogišką atsiprašymą iš Rinktinės, Jakšto, Šermukšnių ar Saltoniškių gatvių po 6-8 metus trukusių ikiteisminių tyrimų ir išteisinamojo nuosprendžio?. Vargu ar bent vienas. Nes jie akivaizdūs nusikaltėliai, prokuroras gi žino, o teismas nekompetentingas arba korumpuotas. Va tokioje policinėje sistemytėje gyvenam.
Nesiimu spręsti dėl kaltės šitoj konkrečioj situacijoj, nes tam reikia žinoti VISĄ bylos medžiagą. Bet bausmės yra absoliučiai neadekvačios ir prasilenkiančios su sveiku protu ir teisingumo turiniu.
Klausant versecko susidaro įspūdis, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija jiems negalioja, kad Konstitucijos 109 str. įtvirtintas principas, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai yra teisinė fikcija, kadangi, suprask pagal versecką, baudžiamajame procese teisingumą vykdo prokuroras.
verseckas, nors ir nevedantis šitos baudžiamosios bylos, joje nedalyvaujantis ir absoliučiai visų jos niuansų nežinantis (netikiu kad gali būti priešingai) stebisi išgirdęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kad visi išteisinti. Suprask, kad anot versecko viskas buvo akivaizdu, asmenų kaltę nusikalstamos veikos padarymu pagrindžia faktas, kad byla su kaltinamuoju aktu keliauja į teismą, o visas procesas teisme skirtas tik procedūriniams veiksmams atlikti ir bausmei paskirti. Teismo, advokatų ir kitų procese dalyvaujančių asmenų darbas yra beprasmis, nes visagalis ir visažinis prokuroras konstatavo kaltę, surašė kaltinamąjį aktą ir atidavė jį teismui. Ko daugiau reikia??? Toks požiūris yra apskritai visame policijos klane. Tą labai akivaizdžiai liudija to paties versecko teiginys, kad „Turime faktus, kuriuos prokurorai mato ir kvalifikuoja kaip korupcinius nusikaltimus, kaip kyšininkus ir būna tie asmenys prokurorų nuostabai išteisinami“. Ar ne tam yra teismas, kuris nešališkai įvertintų bylos medžiagą ir priimtų procesinį sprendimą? Kuris gali būti išteisinamasis? Kuris reiškia, kad prokurorai padarė klaidų, neteisingai vertino ir kvalifikavo veiksmus? Arba kad jie buvo (yra) per daug užrietę nosis, įsivaizduojantys, kad yra visažiniai, viską suprantantys ir būtent jie yra teisiantys? Kaip jums versecko išdėstytas rungimosi principo baudžiamajame procese turinys: „Bylos nagrinėjimas teisme, aišku, yra paremtas rungtyniškumo principu, t. y. prokurorai įrodinėja kaltų asmenų kaltę, gynėjai stengiasi įrodyti, kad jie nekalti“. Nesąmonė. Baudžiamojo proceso kodekso 7 straipsnyje įtvirtintas principas lemia lygias abiejų proceso šalių teises (nors tai nėra 100% tiesa). Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad kaltinamasis turi įrodinėti, kad jis nekaltas (kaip tą teigia verseckas). Tai yra prokuroro pareiga ir tą lemia konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas, kurį reikia paneigti, o ne įrodyti, kad esi nekaltas. Ir dar. Pažiūrėkit turinį „įrodinėja kaltų asmenų kaltę“. Net sąvokos kaltinamasis (t.y. asmuo kuriam pareikšti kaltinimai) prokuroras nevartoja, o dar iki nuosprendžio priėmimo įvardija „kaltu asmeniu“ – nuteisė be teismo. Aišku gi, jis juk surašė kaltinamąjį aktą, jam viskas aišku, tai ir teismas turi paklūsti tokiai nuomonei, kaltinamasis susitaikyti, o visuomenė įsegti prokurorui medalį. O kai teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, vadovaudamasis įstatymais ir vidiniu įsitikinimu asmenį išteisina, tai verseckas ir visi prokurorai stebisi. Išteisinamasis nuosprendis, anot prokuroro, yra ne teisingumo įvykdymo aktas, o kažkokia magiška žinutė: „Kai asmenys yra išteisinami tokio pobūdžio korupcinėse bylose, tai visų pirma pasiunčiama žinutė tos kategorijos asmenims, kad toks elgesys yra tinkamas, galite jūs taip elgtis, o jeigu kartais netyčia nepasiseks, gyvenime įkliūsite, tai per daug ir nenukentėsite“. Su tokiu požiūriu yra kuriama ir kūrenama baudžiamojo persekiojimo mašina, kurios girnapusės sukasi ir traiško bet ką ir bet kaip. Dar gerai, kad teismai kartas nuo karto ištraukia iš tos mėsmalės ir sudėlioja viską į savo vietas, nors ir tai ne visada. Ir spėkite, kiek išteisintų yra gavę bent jau paprastą žmogišką atsiprašymą iš Rinktinės, Jakšto, Šermukšnių ar Saltoniškių gatvių po 6-8 metus trukusių ikiteisminių tyrimų ir išteisinamojo nuosprendžio?. Vargu ar bent vienas. Nes jie akivaizdūs nusikaltėliai, prokuroras gi žino, o teismas nekompetentingas arba korumpuotas. Va tokioje policinėje sistemytėje gyvenam.
Nesiimu spręsti dėl kaltės šitoj konkrečioj situacijoj, nes tam reikia žinoti VISĄ bylos medžiagą. Bet bausmės yra absoliučiai neadekvačios ir prasilenkiančios su sveiku protu ir teisingumo turiniu.
Jau apie šeima pragydo. Bet kai politikoje babkes vartė tai kažkaip tas nerūpėjo, nors teisininkas pasekmės žinojo.
Apie šeimą, kaip ji jausis ir kentės, visi kažkodėl pradeda galvoti kai pakliūva.O jei taip pagalvoti prieš darant?
Nejuokinkit nesedės jie nei vienas. Kadangi teismais niekas netiki tai tik nori parodyti ,kad teismai dirba.Bus jie išteisinti
Landsbergį, su Šimonytė, ir jos komanda reikia sodinti. Lietuvą baigia sunaikinti, pinigus plauna kur tik pritelpa. V. Gapšys paprieštaravo konservams, ir susidorojo.
@Laima
Teisingai sakote, sugalvojo susidoroti , nes nešoka pagal daugumą.
@Laima
Ar ir iš vatinės čiučelos šiferis pavogtas
REKLAMA
REKLAMA
Vytautas Gapšys apie laiką kalėjime: „Aš nesuku galvos, ką ten man reikėtų daryti“