Tiesa, kariuomenė sako, ginti šalį bus kam, mat tie, kas atsisako iš karto dirbti kariuomenėje, norą pareiškia po kelerių metų, tad kinta ir skaičiai. Šaulių sąjunga paantrina, kas nepakliūva į kariuomenę, papildo šaulių gretas, tad šalies gynėjų tikrai nepritrūks.
Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione įprastas šauktinių rytas – po rikiuotės kariai imasi užduočių. Ir taip jau pusantro mėnesio. Iki tarnybos pabaigos dar daugiau nei pusmetis. Jaunesnysis eilinis Ignas sako, laiko apsispręsti, ar liks profesinėje tarnyboje po privalomosios, dar daug. Bet širdis linksta ne prie civilių gyvenimo, o likti kariuomenėje.
„Šiaip, iš tikrųjų, ir karinė sritis traukia. Šiaip, labai tikrai įdomi aplinka. Įdomus darbas, daug visokių įvairovių“, – kalba jaunesnysis eilinis Ignas Klimas.
„Taip, mintys yra tikrai likti, nes tikrai per šį laikotarpį pamačiau, kad tikrai yra privalumų kariuomenėje, įdomu, yra puikių žmonių kariuomenėje“, – tikina jaunesnysis eilinis Aistis Puronas.
O svarbiausia, kaip sako Aistis, norą likti kariuomenėje dar labiau stiprina karas Ukrainoje, ir pareiga prireikus apginti savo šalį.
„Esu lietuvis. Labai didžiuojuosi savo šalimi. Ir tikrai mielai ginčiau savo šalį“, – sako A. Puronas.
Tačiau jaunesnysis eilinis Martynas žada rinktis kitą kelią.
„Nelabai liksiu, tik dėl to, kad esu pasibaigęs kulinarinį meną. Tai tęsiu savo profesiją toliau. Aš esu pagrinde prie griliaus. Grilistas“, – pasakoja jaunesnysis eilinis Martynas Adamonis.
„Tos tarnybos, iš pradžių, kaip ir šiek tiek bijojau, bet atėjus į vietą pasirodė, kad sekasi geriau nei galvojau. Belieka tik žiūrėti, kas bus toliau“, – sako jaunesnysis eilinis Simonas Semaška.
Pastaruoju metu tokių šauktinių, kurie atitarnavę būtinąją tarnybą užsimano likti kariuomenėje, sumažėjo apie tris kartus. Prieš dvejus metus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą buvo pašaukta 3352 šauktiniai. Iš jų – per penki šimtai po tarnybos liko kariuomenėje. O pernai po privalomosios tarnybos pasiliko – vos 150.
„Buvo tikrai tokių iššūkių, kurių anksčiau mes neturėjom. Tai yra pandemija, dabar galbūt prasidėjęs karas Ukrainoje. Kaip bebūtų, vis tiek tam tikrą įtaką turi. Ar tai daugiau nori prisijungti, ar tai mažiau. Tai visi tie dalykai įtakoja tą procesą“, – teigia Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Ir nors šiųmečiai šauktiniai dar tik svarsto, rinktis profesinę karo tarnybą ar ne, Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba sulaukia klausimų, kokia bus ateitis pasirinkus profesinę tarnybą.
„Mes sulaukiam skambučių ir klausimų, kas bus, kaip bus jeigu ateisiu į profesinę karo tarnybą, ar čia tikrai jau važiuoju kariauti į Ukrainą. Tie dalykai, be abejo, įtakoja apsisprendimą“, – sako A. Balčiūnas.
Skaičiai dar vis kinta, išvadas daryti anksti, kaip sako kariuomenės atstovai. Kol šauktiniai galvoja, ar grįžti į kariuomenę dirbti, savo gretas sparčiai pildo Šaulių sąjunga. Per metus norinčiųjų tapti šauliais padaugėjo keliais tūkstančiais. Toks pagyvėjimas susijęs su karu Ukrainoje.
„Taip, mes stebėjome keturioliktais metais pagyvėjimą. Ir tokį piką, Šaulių sąjungoje, kai atėjo labai daug naujų žmonių, prisijungė į Šaulių sąjungą, taip pat ir dabar įvykus karui, po pradžoios karo padaugėjo būtent dėl tos priežasties, ir visi atėjo ne vien apsiginti, išmokti, bet ir prisidėti prie bendros saugumo situacijos Lietuvoje“, – kalba Šaulių sąjungos vadas Albertas Dapkus.
Į šaulius pasuka ir dalis buvusių šauktinių, tačiau daugiau, kaip sako vadas, tai žmonės, perkopę trisdešimt ar keturiasdešimt metų.
