Rusijoje šią savaitę švenčiama ir kariuomenės desantininkų diena, o šios šalies kariuomenė Ukrainoje nuolat žudo žmones, pro šalį einantiems lietuviams kilo klausimų, kaip taip gali būti? Ir ar tai ne kokia provokacija?
„Belyje rozy“ kartu su „Laskovyj maj“ solistu Jurijumi Šatunovu dainavo visa Sovietų Sąjunga, o dabar dainuoja visa Rusija. Kažkada buvęs paprastas vaikinas iš vaikų namų, jau 15-os metų sulaukė populiarumo, kokio nė nesapnavo – rinko tūkstančius gerbėjų stadionuose, kartais grupė net dainuodavo 8-niuose koncertuose per dieną, nors nei vienas narys neturėjo muzikinio išsilavinimo. Nė viena diskoteka ir nė vienas kiemas Rusijoje neapsiėjo be dainos apie šalčio pažeistas rožes ar apie žilą naktį.
Dabar „Laskovyj maj“ dainos ir „Belyje Rozy“ skambėjo ir šiuolaikinio Vilniaus širdyje, prie Baltojo tilto. Ten pagerbti birželį mirusio „Belyje Rozy“ autoriaus ir jo dainų susirinko maždaug pusantro šimto žmonių.
Kai kuriems praeiviams iš tolo skambanti sovietinė rusiška muzika galėjo atrodyti kaip provokacija, mat visa tai vyko rugpjūčio antrąją – dieną, kai Rusijoje švenčiama VDV šventė – desantininkų diena. O Rusija kare žudo ukrainiečius: „Esant tokiai situacijai, man nejauku, kad tokios šventės vyksta. Manau, kad iš pagarbos turėtų susilaikyti. Iš tos šalies ateina agresija, tos šalies kultūros nelabai norėčiau matyti.“
Tačiau susirinkusieji sako, kad atėjo pagerbti nuo miokardo infarkto mirusį savo mylimą atlikėją ir dalijasi jautriais sentimentais apie jo kurtą muziką, su kuria prabėgo jų vaikystės ar jaunystės dienos ir su rusų desantininkų švente renginys nesusijęs. „Belyje Rozy“ daina jiems tikras šedevras. Štai, ką sako žmonės:
„Kilo tokia mintis, nes yra daug gerbėjų, jis irgi koncertą turėjo, tai kodėl ne. Mūsų legenda, mūsų vaikystė.“
„Paminėt mūsų žvaigždę ir kumirą, mūsų jaunystės legendą.“
„Mes užaugom su juo, klausydami jo dainų… Labai daug ką reiškia, tikrai labai daug, sunku kalbėt, talentingas, gaila, anksti išėjo.“
„Belyje rozy, ir jauni, ir paaugliai, ir vyresni žmonės dainuoja.“
„Atvažiavom čia paminėti šito nuostabaus žmogaus, dainininko, kuris tikrai nuostabus. Mūsų vaikystė praėjo su jo dainom. – Turit mėgstamiausių dainų? – „Sedaja noch“, baltos rožės, paskutinės dainos dabar, prasmingos tokios. Kur jau po mirties, galima sakyt.“
„Atėjom paminėti Jurijaus Šatunovo. Užaugau su jo dienomis.“
„Jis dainavo apie gyvenimą, buvo tikras, jis nesistengė dėl pinigų, tik dėl žmonių. Kiekvieną koncertą lankėmės, bendravom.“
Kai kurie net pasipuošė marškinėliais su Šatunovo atvaizdu.
„Užsisakiau marškinėliai.lt, nusiunčiau jiems nuotrauką.“
„Labai daug metų atgal susipažinau su jo dainom, ir jo dainos yra nuostabios, ir žmogus labai geras.“
Atėjo ir dainininku prisistatęs Edgaras, kuris atlieka „Laskovyj maj“ repertuarą.
Grupė „Laskovyj maj“ 90-aisiais, po kelerių metų didžiulio populiarumo, subyrėjo. Jurijus Šatunovas pradėjo savo solinę karjerą ir senus šlagerius bei naujas dainas dainavo iki pat paskutiniųjų savo gyvenimo metų.
Ne vieną kartą rengė koncertus ir Lietuvoje.
