Pakraščiuose medžiais apsodinta dauba Pilaitės pakraštyje tapo vietos gyventojų ir daugiabučių statytojų kivirčų židiniu. Tarp gyvenamųjų namų išlikusią dar neužstatytą dviejų hektarų ploto žemės ūkio paskirties teritoriją nekilnojamojo turto vystytojai jau regi apstatytą daugiabučiais.
Tačiau aplinkinių namų gyventojai, patys pasodinę ir prižiūrintys šį Nadruvos parką, užsimojo jį išsaugoti ir statyboms pasipriešinti.
„Tai tapo miestelėnų švenčių, pasivaikščiojimo, šunų vedžiojimo, sportavimo vieta“, – sako gyventojų bendrijos atstovas Algirdas Kelpša.
„Agresyviai, tiktų tas žodis, yra ketinimai savininkų parduoti užsienio investuotojams, statyti devynaukščius namus, visiškai daubą išnaudoti arba pusę. Bet erdvės būtų menkos, parko praktiškai nebeliktų“, – pasakoja Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė.
Poilsio zona tapusi teritorija beveik prieš dešimtmetį atiteko žemės paveldėtojui, o šis ją pardavė verslininkams, kurie netrukus jau planuoja pradėti statybas.
„Bendruomenei galime atiduoti apačią, bet norime adekvataus savivaldybės pasiūlymo. Mūsų lūkestis buvo ten vystyti projektą, mes esame investavę ten pinigus“, – teigia sklypo bendrasavininkis Šarūnas Vaineikis.
Tuo metu aplinkiniai gyventojai jau renka parašus prieš čia planuojamas statybas ir prašo užtarimo savivaldybėje bei Seime.
„Vieni savininkai yra iki vartų, čia nori užstatyti, ten 20 savininkų iki pat galo. Jie nori viso sklypo. Aukso vertės sklypas, savininkai nori turėti kuo didesnę naudą. Bet kertasi dabar privatus ir viešas interesas“, – kalbėjo J. Gadliauskienė.
„Čia yra didelės klaidos padarytos apskričių, NŽT, Vilniuje suformuota 200 ha privačios žemės miesto parkuose, miestiečiams reikalingose teritorijose. Būtų absurdiška, jei jos tampa privačiomis, ten pradedami šlagbaumai dėti, tvoros“, – sako Seimo narys Simonas Gentvilas.
„Teisėti savininkai negali vystyti nieko, statybą daryti. Tačiau juridiškai tai privati žemė. Toks atvejis yra čia. Artimiausiu metu turėsime pasitarimų su savininkais dėl abiem pusėms gero sprendimo“, – pasakoja Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.
Aplinkinių namų gyventojai sunerimę, kad iškilus čia daugiabučiams nebeliks ir šių prieš beveik trisdešimtmetį bendrijos susodintų ir jau subrendusių medžių, teikiančių žmonėms šalia namų jaukumą.
„Bendrija kasmet skiria nemažai pinigų grožiui prižiūrėti. Lapijos, medžių gydymas, žolės nupjovimas, krūmų retinimas“, – teigia A. Kelpša.
Gyventojams sukilus prieš čia planuojamas statybas, Vilniaus savivaldybė statytojų užmačių neskuba laiminti. Mero pavaduotojas žada leidimą statyboms tokį, kad gyventojams čia liktų kuo daugiau žalumos. Tačiau statytojai nerimauja dėl savo interesų ir teisių disponuoti sklypu.
„Dabar galiojančiame bendrajame plane bei naujame miesto plane yra žalia zona. Istoriškai susiformavęs parkelis išliks“, – kalbėjo V. Mitalas.
„Bendrasis planas nusako, kiek pastatų galės būti. Šiandien galime užstatyti 20 proc. sklypo. 2 ar 3 daugiaaukščius namus. Mūsų tikslas yra didesnis“, – sako Š. Vaineikis.
Jei savivaldybei su sklypo savininkais nepavyktų rasti bendros kalbos dėl šio parko likimo, šie perspėja, kad panorėję galėtų jį kaip teisėti šeimininkai apsitverti ir naudotis kaip tinkami. Visgi jie dar tikisi rasti kompromisą, kuris tenkintų ir bendruomenę, ir statytojus.
