Stokholmo policijos detektyvas Peteris Vandelis su kolege skuba į viešbutį, žinodami, kad viename jo kambaryje vyksta nusikaltimas. Bet veiksmas vyksta visai ne Švedijoje. Stokholmą vaidina Vilnius! Jūratė Pazikaitė, Vilniaus kino biuro direktorė pasakoja, kad sostinėje vienu metu dar niekad nebuvo filmuojama tiek kino filmų ir serialų kaip dabar – 5, bet net ir toks skaičius nėra labai džiuginantis.
„Vilniaus mieste per metus vidutiniškai nusifilmuoja nuo 25-ių ir 30-imt filmų, tai šiais metais šita statistika yra tikrai kritusi. Dabar vos siekia 15-a filmų ir lygiai tas pats kritimas matosi ir žmonių įdarbinime. Jeigu paprastai per metus yra sukuriama apie 2000, virš 2000 laikinų darbo vietų, tai dabar mes vos vos 1000- į surenkam“, – sako Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė.
Šio švedų serialo „The truth will out“ – „Tiesa vis tiek išaiškės“ prodiuseris Peter‘is Onsmark‘as, dirbęs su tokiais garsiais aktoriais kaip Tom‘as Cruise‘as, Robert‘as De Niro, Bruce‘as Willis‘as, Gwyneth Paltrow ir kitais, džiaugiasi dabar dirbdamas su 80-ies žmonių iš Lietuvos komanda.
„Atkeliaudami čia gauname papildomą komandą, plius mokesčių lengvatą, taigi galvojame atvežti daugiau produkcijos“, – pasakoja Švedijos prodiuseris Peter Onsmark.
Filmavimo aikštele sostinė dabar yra tapusi dar 2 švedų serialams, prancūzų filmo kūrėjams bei kino milžinei „Netflix“. Lietuva dėl galimybės filmuoti „Netflix‘o“ serialą „Clark“, kuriame pasakojama apie žymų švedų nusikaltėlį, varžėsi su kaimyninėmis šalimis, Vengrija bei Čekija. Pasak šį konkursą laimėjusios prodiuserių kompanijos vadovės, „Netflix‘as“ Lietuvoje paliks apie 5 mln. eurų.
„Aš labai didžiuojuosi lietuviška komanda, kurios dėka, iš tikrųjų, šie žmonės atvažiuoja. Labai džiaugiuosi filmavimo aikštelėmis ir galimybe filmuoti Lietuvoje, ir taip šalies vardą garsinti“, – teigia prodiuserė, aktorė Gabija Siurbytė.
Nors vieni džiaugiasi prašviesėjimu Lietuvos kino industrijos padangėje, Kino centro duomenimis, pernai metais kino gamybai Lietuvoje buvo išleista apie 23,5 milijonų eurų, o šiemet, dėl koronaviruso atneštų ribojimų skaičiai bus perpus kuklesni. Nepriklausomų prodiuserių asociacijos vadovas pasakoja, kad karantino metu kino industrijos sektoriaus valstybės dengiamos prastovos negelbėjo, o šioje sferoje dirbantys žmonės turėjo tenkintis smulkiomis 257 eurų išmokomis.
„Klestėjimu tą turbūt sunku pavadinti. Iš tikrųjų, pusę metų nuėjo galima sakyti veltui, bet per tą karantino laikotarpį labai stipriai ruošiamės. Ruošiamės taisykles, pagal kurias turėsime dirbti“, – kalbėjo prodiuserių asociacijos vadovas Kęstutis Drazdauskas.
Prodiuseriai sako, kad nutraukti filmavimus kainuoja itin brangiai, dėl to filmavimo aikštelėse jie laikosi itin griežtų saugumo reikalavimų, jos net gi primena kosmines ligonines. Pavyzdžiui, grimerės ne tik su kaukėmis, bet ir šalmais. Kino industrijoje atsirado ir nauja pareigybė – sveikatos ir saugumo vadovas, kuris rūpinasi testavimu bei priemonėmis, kad skirtingomis spalvomis sužymėtos komandos nesusitiktų.
„Skirtingos kategorijos tarpusavyje neprasilenkia, tam, kad jeigu būtų kažkoks atvejis, tai mes galėtume tik tai vieną zoną eliminuoti“, – sako G. Siurbytė.
Pasak Kęstučio Drazdausko, nors tiek kino industrijos pramonė, tiek joje dirbantys žmonės dėl Covid-19 pandemijos ir karantino smarkiai nukentėjo, bet sunkiausiai atsitiesia kino teatrai. Jų pelnas galėjo smukti iki 80 procentų.
„Nes net ir atidarius kino teatrus po karantino, realiai skaičiai yra labai liūdni, nes žmonės tiesiog bijo, neina į kiną, nors kino teatrai daro viską, kad tai būtų saugi zona“, – pasakoja K. Drazdauskas.
Taigi nenustebkite Vilniaus gatvėse išgirdę susišaudymą ar ant stogo pamatę snaiperį. Dėl sostinės viešosiose erdvėse vykstančių filmavimų trumpam gali būti sutrikdytas eismas.