Taip parlamentarai bando kovoti su „sofos“ ūkininkais, kurie gėrybes augina tik ant popieriaus ir ūkinę veiklą imituoja, o ūkininkais tampa tik dėl to, kad lengvatinėmis sąlygomis galėtų pasistatyti sodybas Vilniaus, Trakų ar Kauno rajonuose.
O nevyriausybinės organizacijos piktinasi, kad nauja tvarka pakenks ir tikriesiems ūkininkams, kurie sąžiningai vysto ūkius ir esama tvarka nepiktnaudžiauja.
Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Vilniuje bute su šeima gyvenantis Julius nori tapti ūkininku, prieš 2 metus įsigijo pusantro hektaro ploto žemės ūkio paskirties sklypą Molėtų rajone.
„Nusprendėm jau senokai, turbūt jau kai su žmona susipažinom, kad mūsų yra svajonė kažkada išsikelti į užmiestį, gyventi, užsiiminėti savo žemės ūkiu, ir visą laiką būti šalia gamtos“, – pasakojo vilnietis Julius Petrulis.
Julius jau planuoja užsiimti šilauogių verslu.
„Kadangi turėjom šiek tiek tos patirties su šilauogėmis, tai nusprendėm, kad būtų protinga panaudoti tą patirtį, įrengti šilauogių ūkį. Tapom jaunaisiais ūkininkais, baigėm mokslus“, – tikino Julius.
Julius jau spėjo gauti ir Europos Sąjungos paramą.
„Kreipėmės 30-iai tūkstančių, šiuo metu gavome 80 procentų. <...> Žinome, iš kur pirksim sodinukus, žinome, iš kur pirksim durpes, visi šitie dalykai padaryti. Plius sklypui, kiek ten reikėjo įsirengti padaryta, ir kelias atvestas, čia jau savo lėšomis, elektrą pusantrų metų užtruko derinti“, – pasakojo vilnietis.
Julius norėtų savo žemėje prie Molėtų pasistatyti sodybą. Pagal dabar galiojančią tvarką, jeigu ūkininkas turi pusę hektaro žemės, jis gali statyti lengvatinėmis sąlygomis. Tačiau Seimas šią tvarką pakeitė. Žemės ploto reikalavimą pakėlė iki 2 hektarų, ir įvedė ribojimą, kad sodybą gali statyti tik tie asmenys, kurie pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius 3 metus yra deklaravę kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos.
„Tiesiog nebebus galimybės. Tiems, kurie nori pasinaudoti ūkininko sąlygomis, nedirbdami ūkininkais, ir negauti tos galimybės statytis taip, kaip ūkininkams yra numatyta įstatyme“, – aiškino Seimo narys, liberalas Viktoras Pranckietis.
Seimo nariai kalba apie vadinamuosius „sofos“ ūkininkus, kurie neūkininkauja, bet naudojosi statybų lengvatomis – statosi sau sodybas ir imituoja ūkinę veiklą.
„Šiuo metu deklaruojamų, kurie deklaruoja žemes yra apie 120 tūkstančių, tačiau realiai ūkininkaujančių yra apie 30 tūkstančių. <...> Nusiperka tos žemės 3 hektarus ir po to 50 arų pasidalina ir štai tas ūkininko ūkis. <...> Vilniaus rajonas, Trakų rajonas, Klaipėdos rajonas, Kauno rajonas, bet realiai ūkininkaujančių nėra. Čia tik tai dėl to, kad pasinaudotų dėl sodybos statybų“, – teigė Seimo narys, konservatorius Kazys Starkevičius.
Įstatymo pataisos numato, kad nauja tvarka nebus taikoma ūkininko sodyboms, kurių statybą leidžiantys dokumentai jau išduoti arba šie statiniai pradėti statyti. Tačiau ūkininkai, kurie visų reikalingų dokumentų dar nesusitvarkė, lieka įstatymų paraštėse.
„Dar negautas statybų leidimas, o įstatyme aiškiai parašyta. <...> Nebeužtenka to mūsų turimo pusantro hektaro ir dar turi būti deklaravęs pajamas trejus metus iš ūkio veiklos. Mums kaip jauniems ūkininkams buvo visiškai suprantama, kad niekaip nepasieksim, tuo labiau, kad šiuo metu gyvenam Vilniuje, dirbam samdomus darbus. <...> Su šituo įstatymu tampa ta investicija bevertė“, – piktinosi Julius.
Žemės ūkio ministerija mano, kad jau priimtas pataisas reikia tobulinti – preliminariai skaičiuoja, kad dėl naujos tvarkos nukentės šimtai sąžiningų „ne sofos“ ūkininkų.
„Ypač jauniesiems ūkininkams arba tiems, kurie plėtoja specifines žemės ūkio šakas, uogininkystė, sodininkystė, ypač šiltnamių verslas, taip pat fermų, gyvulininkystės plėtra. Čia matom tam tikrų grėsmių. Ir pusės hektaro šiltnamio plotas yra pakankamai didelis, o artėjant prie hektaro galėtų būti vadinamas ir labai dideliu“, – teigė žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.
Idėja keisti įstatymą kilo dėl to, kad turtingi „sofos“ ūkininkai pradėjo statyti sodybas saugomose teritorijose.
„Mes visų pirma pastebėjom, kad labai dažnai 50 arų statoma sodyba, saugomose teritorijose, gražiausiose vietose, ir norėdami apsaugoti tas gražiausias vietas, „Natūra 2000“ vietas, registravom projektą. <...> Matom, realiai Trakuose, Vilniaus rajone daugiausiai yra šitų ūkininkų. <...> Ūkininko ūkio sodybos tapo tokiu lengvu prasmukimu, pasinaudojant įstatymo lengvata tarsi ūkininkams, bet realiai turtingiems žmonėms įsikurti gražiausiose vietose“, – aiškino Seimo narė, konservatorė Aistė Gedvilienė.
Jaunuosius ūkininkus vienijanti organizacija supranta Seimo norą pažaboti „sofos“ ūkininkus, tačiau aiškina, kad reiktų įvesti kitus kriterijus piktnaudžiavimui suvaldyti. Esą Seimo priimtos pataisos tarnauja stambiųjų ūkininkų naudai, nes sklypai iki 2 hektarų gerokai atpigs ir juos galės lengvai supirkti stambiausieji ūkininkai.
„Galbūt reikėtų išskirti problematines teritorijas, kurios šiai dienai turi problemų. Galbūt atriboti Vilnių, atriboti Trakus. Jeigu tai yra kaimo vietovėje ir pasistato gražią sodybą, aš nematau nieko tokio blogo, kiekvienas žmogus kaimui yra svarbus. Reikia džiaugtis, kad kaimuose stato, o miestus didžiuosius atskirti“, – siūlė Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Seimo nariai žada įstatymą taisyti, jei dėl naujos tvarkos nukentės per daug tikrųjų ūkininkų.
„Gal reiks kažkokią pataisą, kad praleistume, kad tie kurie jau buvo, toks pereinamasis laikotarpis būtų, suspėtų tie, kurie išsiėmė, teisėti lūkesčiai būtų įgyvendinti“, – teigė K. Starkevičius.
„Mes dar tikrai turėsim laiko padiskutuoti, kiek čia tokių žmonių likusių už brūkšnio, ar tai yra didelė problema, ar 5 žmonių problema ir kaip tą galima išspręsti“, – tikino A. Gedvilienė.
Nors Ūkininko ūkio įstatymo pataisas Seimas jau priėmė, galutinį žodį šią savaitę tars Prezidentūra, Gitanas Nausėda gali arba pasirašyti, arba vetuoti pakeitimus.
Visą reportažą žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
