„Kiekvieną dieną aš jaučiuosi kaip į svečius grįždama, nes padaro arbatos, pyragų pridaryta, aš net pati jaučiuosi skolinga“, – sako Danguolė.
„Mes vat kaip moterys keičiamės receptais, kotletus ir mes turim, bet mano sūnui patiko Danguolės kotletai, dėl to paėmiau receptą“, – kalba Julia.
Danguolė pasakoja, kad prasidėjus karui ir į Lietuvą atvykus pirmiesiems pabėgėliams, ji kartu su vyru panoro padėti ukrainiečiams. Kotedže, kuriame gyvena, yra keli laisvi kambariai, tad jie iškart žinojo, kad priims likimo nuskriaustus, nuo karo bėgančius ukrainiečius.
„Dabar ieškom darbų jai, vaiką kur į mokyklą įtaisyti, tai visi šitie dalykai, buvo tikrai, ką veikti, bet šiaip viskas lengvai, daug pagalbos, daug žmonių iškart siūlėsi, kuo gali prisidėti, padėti, visi nori kažkur nueiti su jais, ar juos pavaišinti, daiktų duoti, tai nėra sudėtinga kol kas bent jau“, – sako Danguolė.
Julia taip pat džiaugiasi naujais laikinais namais. Rodo, kaip įsitaisė jaukiame jai ir vaikui skirtame kambaryje. Moteris gimtoje Ukrainoje buvo psichologijos dėstytoja, kol kas darbo neturi, bet laiko neleidžia veltui. Skaito mokslinę literatūrą, o kai nori pailsėti siuvinėja ir gamina.
„Aš galvoju, kad dėka to, kad mus gerai priėmė, geri žmonės, ir man, ir sūnui komfortiška, sūnus lengviau adaptavosi, socializavosi greičiau, žaidžia su šuniukais, bendrauja su būsto šeimininkais, su nekantrumu laukia jų grįžtant, dėl to viskas gerai“, – sako Julia.
Kasdien į Lietuvą atvyksta vis daugiau pabėgėlių iš Ukrainos. Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Navickienės, dėl tokių karo pabėgėlių srautų, kad paskatintų žmones ukrainiečius priimti pas save, nuo šiol mokės 150 eurų už vieną priimtą asmenį iš Ukrainos, ir po 50 eurų už kiekvieną paskesnį. Kompensacijos bus išmokamos nuo antrojo apgyvendinimo mėnesio, ne ilgiau nei 3 mėnesių. Tam numatyta virš 6 mln. biudžeto lėšų.
„Kol kas lėšos numatytos iš mūsų valstybės, bet, be abejo, mes laukiam ES įsitraukimo padengti tam tikrus kaštus. Visus žmones, kuriuos paragintų ši paskata taip pat registruoti savo nekilnojamojo turto vienetus, raginame tą daryti „Stiprūs kartu“ platformoje, naudotis šia galimybe gali ir fiziniai asmenys, ir juridiniai asmenys, turintys gyvenamosios, sodų, viešbučių, gydymo paskirties apgyvendinimo vietas“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Aš niekad negalvojau visai apie tuos dalykus, vakar kažką išgirdau, tai nespėjau dar net pasidomėti, tikrai nebuvo to tikslo, tikslas buvo padėti, ir man ta pagalba nebuvo svarbi, tai dar nesprendėm, ar naudosimės, ar atsisakysim, žiūrėsim, tikrai ne dėl pinigų ėmėm“, – sako Danguolė.
Valstybė finansiškai padės priimantiems ukrainiečius
Nuo karo bėgančius ukrainiečius gelbstintiems lietuviams, kurie priglaudžia pabėgėlius į savo namus, nuo antro jų apgyvendinimo mėnesio bus mokama 150 eurų kompensaciją už vieną apgyvendintą ukrainietį, ir po 50 eurų už kiekvieną papildomą asmenį, tačiau ne ilgiau nei tris mėnesius.
Tokiomis priemonėmis Vyriausybė nori paskatinti žmones priimti dar daugiau karo pabėgėlių, mat dabar, kai per dieną į Lietuvą atvyksta po 2 tūkstančius prieglobsčio ieškančių žmonių, greitai būstų jiems gali tiesiog nebeužtekti. Kol lietuviai atsiraitoję rankoves bando gelbėti ukrainiečius, kai kur tarp jų jau sklinda melagingi gandai, neva už suteiktą pagalbą reikės atidirbti, kitaip panorėję iš Lietuvos jie išvykti negalės.
Ukrainiečius priimantys žmonės su valstybės kompensacijomis žada elgtis įvairiai. Vieni pasiims sau, kiti jų atsisakys, mat žmonėms padeda ne dėl pinigų. Treti planuoja pasiimti ir jais dar paremti Ukrainą ar jos žmonės. Migracijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje užregistruota jau beveik 25 tūkstančiai karo pabėgėlių iš Ukrainos. Skaičius tendencingai auga. Dabar per dieną vidutiniškai užregistruojama 2000 pabėgėlių, kai dar praėjusią savaitę buvo perpus mažiau.
O štai Ukrainos pabėgėlių centre nuotaikos įvairios. Kai kurie čia tik atvykę ir išvargę po sunkių kelionių. Prieš akis registracijos, būsto paieškos. Štai Angel į Lietuvą per Moldovą, Ruminiją, Vengriją ir Lenkiją į Lietuvą su dukrele ir žmona keliavo 8 dienas.
„Sudėtinga buvo situacija, namą kaimynystėje subombardavo išvis, tai mes ir nusprendėm bėgti. Būsto kol kas neturim, ieškom, tik atėjom čia, ieškom, kol kas jokios informacijos. Štai laukiu eilėje registracijos“, – kalba ukrainietis Angel.
O kai kurių gyvenimą lietuviai jau palengvino, juos priglaudę į savo namus.
Štai vienas ukrainietis Kolia su beveik dviejų metukų mažyliu Jaroslavu ant rankų ir žmona atkeliavo į Vilnių ir beveik iškart vienas lietuvis vardu Rolandas padėjo su gyvenviete:
„Jau Vilniuje apie savaitę. Užsiregistravom paramos programoj, mums davė būstą, labai geri žmonės, Rolandas labai padėjo, labai pergyvena, butą davė. Labai geri žmonės, labai pergyvena.“
Kolia čia jau turi ir darbą. Vietiniai jau dirbantys ukrainiečius per internetą ir jie padėjo įsidarbinti statybose, ten kur dirba patys.
Užimtumo tarnybos duomenimis, maždaug 1200 ukrainiečių Lietuvoje jau turi darbą.
Sklinda gandai, neva už pagalbą teks atidirbti
O kol žmonės vienijasi ir gelbsti nuo Rusijos diktatoriaus pradėto karo bėgančius ukrainiečius, kai kur sklinda gandai, neva už šią pagalbą jiems teks atidirbti, o kol to nepadarys, neva, negalės išvykti iš Lietuvos. Tokie gandai pasklido tarp į Lietuvą atvykusių ukrainiečių, jų grupėse. Pabėgėlių centre Klaipėdoje esantys ukrainiečiai tvirtina tikrai tokius gandus girdėję. Vieniems jie kelia nerimą, kiti sako, kad tokia propaganda netiki:
„Taip, gandas buvo, kad atvykėliai iš Ukrainos negalės išvažiuoti iš Lietuvos ilgai, o jei gausi prieglobstį, išvis negalima. Mes dėl to ir pergyvenam, tuoj eisime į Migracijos tarnybą, priduosim dokumentus ir sužinosim.“
„Tai ukrainiečiai taip kalba, iš lietuvių dar to negirdėjus.“
„Kiek žinau, tai nėra taip. Mane perspėjo, kad jei norėsiu išvažiuoti, turėsiu tik perspėti.“
Specialistai aiškina, kad tokie gandai tikras melas ir aiškina kokius dokumentus pabėgėliai turės sutvarkyti, norėdami išvykti iš Lietuvos. Tačiau sako, kad čia ne Rusija ir žmonių per prievarta niekas nelaiko. Be to prašo visų su pabėgėliais bendraujančių lietuvių ukrainiečius apie tokius melus įspėti bei pabrėžti, kad tai tik propaganda.
„Ukrainos piliečiai, kurie pateikę prašymą leidimui gyventi ir nusprendžia pakeisti gyvenamąją vietą tiesiog tokį pranešimą apie gyvenamos vietos pasikeitimus tiesiog turėtų parašyti el. paštu [email protected]. Mes tokių ribojimų čia nedarome“, – kalba migracijos departamento atstovė Sandra Knizelienė.
Dėl kompensacijų už apgyvendintus ukrainiečius gyventojai gali kreiptis į vietos savivaldybę, kur registravo būstą.
