Ir praeiviai bent jau kol kas ir toliau galės iš vienos Pylimo gatvės pusės į kitą keliauti vaivorykštine perėja. Mat teismas iš esmės išnagrinėjęs bylą, kurioje policija skundėsi Vilniaus savivaldybės sprendimu įrengti spalvotą perėją, ir prašė panaikinti ją, nutarė bylą nutraukti. Vilniaus apygardos Administracinio teismo teisėjas aiškina, kodėl. Pasirodo, tai tebuvo savivaldybės ir policijos nuomonių skirtumas.
„Jie skundžia savivaldybės atsakymą, kuriame buvo išdėstyta tik nuomonė. Jų pozicija, kaip jie įsivaizduoja, bet nebuvo priimta to tokio sprendimo, kuris įpareigotų kažką daryti. Dėl to laikom, kad nebuvo sukurta jokių teisinių pareigų. Dėl kurių ginčas galėtų būti nagrinėjamas teisme“, – komentavo teisėjas Gediminas Užubalis.
O aistros dėl vaivorykštės spalvų ant kelio pradėjo kaisti pernai pavasarį. Tuokart skandalingasis Celofanas – Antanas Kandrotas, kartu su ne ką mažiau pagarsėjusia mokytoja Astra Astrauskaite ir dar sauja žmonių perėją suniokojo apipylę dažais. Policija už tai pažeidėjus nubaudė dešimties eurų baudomis. Miestui perėją sutvarkius, vandalizmo atvejai pasikartojo, spalvas taškytos ir smala.
Istorijai netylant, policija kreipėsi į savivaldybę, esą spalvota perėja nesaugi. Apie tai kalbėjo ir Susisiekimo ministerija, esą nereglamentuotas eismo dalyvius klaidinantis ženklinimas turi būti pašalintas. Tačiau savivaldybė nepaisė nieko. O štai ginčas su policija pasiekė teismą.
Tačiau, pasak teismo, policija skunde nepateikė jokių svarių argumentų, esą spalvota kelio danga gali kelti pavojų eismui, didinti avaringumą. Nors pareigūnai nurodė, kad pėsčiųjų perėja techninio reguliavimo priemonė, ir jai turi būti keliami reikalavimai bei laikomasi taisyklių.
Jų nesilaikymas – grėsmė eismo dalyvių saugumui. O homoseksualams ne kartą palankumą demonstravusi Vilniaus savivaldybė ir toliau laikosi savo – kelio danga gali būti įvairi, juolab šis ženklinimas iš viso net nėra perėja.
„Mes išreiškiame to tolerantiško miesto viziją. – Tai to galima ir nevadinti perėja? – Galime ir nevadinti perėja“, – teigia Administracijos direktorė Lina Koriznienė.
Ketvirtus metus perėja neatsidžiaugintys homoseksualai teismo sprendimą nutraukti bylą – sveikina.
„Vilnius ne vienintelis turi tokią perėją. Neseniai Reikjavikas išdažė visą gatvę ir avaringumas nepadidėjo. Aš manau, kad tai geras ženklas mums visiems. Ir tolerancija, ir pakantumas tik padidės mieste“, – tikina Gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Netrukdo perėja ir vilniečiams, tiesa, dalis jų stebisi kitkuo:
„Nu suprantat, tikrai Vyčio nedėčiau ant kelio. Suprantat. Jeigu jiems šita yra gerbiamas dalykas, nu nenorėčiau, kad ji trintų kažkas kojomis. Nenorėčiau, kad būtų taip reklamuojamas, po kojom, tada tualete dar galima būtų padėti.“
O kiti praeiviai, priešingai, sako, jeigu yra vaivorykštė, ant kelio galėtų atsirasti ir kitokių simbolių:
„Bet kokia simbolika gražu. Lietuvos vėliavos, pavyzdžiui.“
„Lietuva Ukraina galėtų būti.“
„Man patinka zebrai, man patiko kaip anksčiau ten buvo pianinas. Man tinka ir tokios.“
„Perėja turi būti perėja, o ne vaivorykštė.“
O ar skųs Vilniaus apygardos Administracinio teismo sprendimą, bylą dėl perėjos panaikinimo nutraukti, policija kol kas svarsto. Esą turi geriau susipažinti su teismo nutartimi. Perėjos idėja gimė 2018 Tarptautinės dienos prieš homofobiją išvakarėse.
