Šioje zonoje yra taikomi ribojimai – gyventojai negalės statyti ar renovuoti savo būstų, joje negali veikti ugdymo įstaigos ar kitos paslaugos.
Būrys Kalviškių kaimo, esančio Vilniaus rajone, gyventojų buvo susirinkę prie parduotuvės, nes žmonės itin susirūpinę dėl jų kaimelio pašonėje veikiančio „Vilniaus paukštyno“ padalinio. Kaip patys sako, ir taip paukštyno smarvę nuolatos kenčiantys gyventojai dabar tapo dar ir įkaitais. Mat 1 kilometro spinduliu aplink paukštyną dėl taršos turi būti įvesta specialioji sanitarinė zona, o į ją patekusiems sklypams taikomi įvairūs ribojimai.
Žmonės piktinasi – nuo šiol jie gyvens tarsi gete:
„Mes pirkom, sakykim, savo turtą be jokių ribojimų ir dabar nebegalim juo disponuoti, mes negalim savo sklype statyti namo.“
„Šiaip tai tvartus tik tai galima bus statyti ir vystyti tik tai ūkinę veiklą: vištidę, kiaulidę taip. O šiaip nei parduotuvių, nei kirpyklų, jokių paslaugų teikiamų negalima. Ten parašyta taip. – Tai kaip kokioj, nežinau, Černobylio zonoj gyvenimas bus? – Taip, getas, getas bus.“
„Mes vat neseniai atsikraustę. Dar nespėjom namo renovacijos pasidaryti. Gaunasi taip: be kažkokio popieriuko, be leidimo, tu negalėsi absoliučiai nieko pasidaryti.“
„O dar, kai degina ten Vilniaus paukštynas žarnas, viską ir jeigu vėjas iš ten, tai iš namų gali neišeiti. Ant tiek smirda, atsiprašau, gali apsivemt.“
O kai kurie žmonės nė nežino, kad jų sklypai įtraukti į specialiąją zoną. Valdininkai net nesivargino jų perspėti:
„Daugiabučiai iš viso nieko negauna. Daugiabučio gyventojai. Privačių valdų savininkams atsiųsta raštai, viskas, ir dar ne visiems. Kitiems, kai girdėjau, net yra atgaline data nurodyta, kad jų jau turtas įregistruotas šitoje zonoje.“
„Paukštyno rankose, manau, ir yra pagrindinis sprendimas. Galėtų būti, jeigu ne jo interesai. Mes gal šitoj situacijoj neatsidurtumėm. Ta prasme niekas jiems netrukdo susimažinti veiklos. Niekas jiems netrukdo išsikelti dalies veiklos.“
Prašymą įvesti specialiąją zoną Nacionalinei žemės tarnybai pateikė „Vilniaus paukštynas“. Sanitarinė zona apimtų ne tik Kalviškes, bet ir Dusinėnus, dalį Juodšilių ir Rudaminos kaimų, kur veikia paukštynas ar jo padaliniai.
„Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie ministerijos bei Vilniaus rajono, turbūt, savivaldybės ir kitų valdininkų nuomone, kad paukščių, vištų interesai yra aukščiau už žmonių interesus“, – teigia Kalviškių gyventojas Mantas Martišius.
Specialioji sanitarinė zona apimtų apie 1500 sklypų – apie 3000 gyventojų. Anot vieno Kalviškių gyventojo, tokios zonos įvedimas prieštarauja konstitucijai, nes ji turėtų saugoti ir ginti pirmiausia žmonių interesus.
„To įstatymo pirmas straipsnis sako paprastą dalyką. Tai užtikrinti žmonių sveikatą, tai mums Nacionalinė žemės ūkio tarnyba pasako taip: nuo šiol geriausiai jūsų sveikata bus užtikrinama, kai jūs gyvensite tvarte ir tada jūs turėsite tokias normas, kokios galioja tvarte, tai specialioj toj zonoj“, – sako M. Martišius.
Į specialiąją zoną patekusių vietovių gyventojai skundžiasi, kad jie nebeturės galimybių plėstis, o jų turtas visiškai nuvertės – namų valdos sklypai taps žemės ūkio paskirties ir juos bus sunku parduoti. O kas blogiausia, į sanitarinę zoną patenka Juodšilių gimnazija ir darželis.
„Tai reiškia, kad jos bus paliktos numirkti, nunykti. Žmonės negalės rekonstruoti namų, perstatyti. Negalės atsirasti nauji namai. Čia negali būti vykdoma ugdymo veikla, negali būti darželių, mokyklų. Viskas turės būti iškeliama kažkur“, – aiškina Juodšilių gyventojas Linas Savičius.
„Vilniaus paukštynas“ ir jo padaliniai Vilniaus rajone veikia jau nuo 1964 metų, tačiau dėl specialiosios zonos įvedimo paukštynas atsibudo tik dabar, o Nacionalinė žemės tarnyba, anot gyventojų, prisidengdama įstatymo išimtimi, buldozeriu įtraukia jų sklypus į sanitarinę zoną. Nacionalinė žemės tarnyba turi tik valdišką paaiškinimą, kodėl taip nutiko. Esą 800 iš 1500 sklypų jau yra įtraukti į specialiąją sanitarinę zoną ir visiems sąlygos turi būti suvienodintos.
„Įstatymais mums suteikta pareiga nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kai yra formuojami žemės sklypai nauji, privatizavimui ir yra numatyta taip pat įstatyme galimybė ištaisyti klaidas, kurios buvo, deja, padarytos žemės reformos metu prieš 15, na, prieš 20 metų“, – tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Algis Bagdonas.
„Klaida, klaida. Na, 30 metų nepastebėti, kad yra paukštynas ir daliai sklypų kažkodėl įrašyti apribojimus, daliai ne“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska.
O aptarti klaidas ir ieškoti sprendimų Vilniaus rajono savivaldybėje susirinko tiek dėl specialiosios zonos įsiutę gyventojai, tiek „Vilniaus paukštyno“ ir savivaldybės atstovai. Susitikimo metu Vilniaus rajono savivaldybė kėlė klausimą, ar „Vilniaus paukštynas“, prašydamas įvesti maksimalią 1 kilometro sanitarinę zoną, nebando gyventojų sąskaita išvengti kompensacijų mokėjimo žmonėms: „Sakot, mes ištaisysim klaidą. Paukštynas uždirbs – nemokės kompensacijų, o mes prarasim savo pinigus.“
„Paukštynas taip tiesiogiai ir neatsakė, bet manyčiau, kad tai irgi buvo viena iš lemiamų priežasčių, kodėl tai skubama daryti labai greitai“, – teigia L. Kotlovska.
„Vien tik tai, kad ant organizacijos pečių kristų vat tokie įsipareigojimai, tai įsivaizduokit. Tai tas verslas ir taip, kelis metus iš eilės mes vos galą su galu suduriame ir pastoviai prašome valstybės paramos, tai dar tokia finansinė našta mus užgriūtų. Na, tai vargu ar pakeliama būtų iš esmės, tai natūralu, kad mes žiūrime, be abejonės, kaip ir kiekvienas turbūt subjektas ar tai būtų privatus ar juridinis paprasčiau visą šitą dalyką padaryti ir turėtų mažesnes vėliau pasekmes“, – sako „Vilniaus paukštyno“ generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas.
„Vilniaus paukštyno“ direktorius sako, kad kompensacijų žmonėms mokėti nenori. Ir teisinasi esą nieko nelegalaus prašydami įvesti sanitarinę zoną jie nepadarė – tiesiog laikosi įstatymo. Sprindžiūnas garsiai svarsto ir apie kitą problemos sprendimo būdą.
„Taip, vietovėje ferma kažkaip tai tikrai necivilizuotai skamba ir žmonėms nepatogu, ir ta tarša. Gal tada savivaldybė tegu, kaip sakant, tą žemėlapį atidaro ir sako va, chebra, čia yra vietų, gal perkeliam vietoj to, kad perkelt namus, gal geriau auginimo padalinius perkelt ir panašiai“, – teigia T. Sprindžiūnas.
Bet Rudaminoje esančios „Vilniaus paukštyno“ gamyklos su 100 hektarų teritorija, kuri kone kaimo centre, pasak Sprindžiūno, perkelti niekur nepavyks. Direktorius taip pat priduria, kad savivaldybė turi atstovauti ne tik gyventojų, bet ir verslo interesams, juk jie yra darbdaviai ir mokesčių mokėtojai.
Savivaldybė savo ruožtu tikisi, kad „Vilniaus paukštynas“ atliks poveikio aplinkai vertinimą ir išsiaiškinus taršos paplitimą, galbūt maksimalią paukštyno siūlomą 1000 metro taršos zoną pavyks sumažinti iki kelių šimtų metrų. Tokiu atveju galbūt zona nesiribos su gyventojų sklypais ir tuomet jie nenukentės.
