Palangiškė Adelė švenčia savo 101-ąjį gimtadienį. Ant stalo puikuojasi ją mylinčių ir gerbiančių žmonių dovanotos gėlės, telefonas netyla nuo artimųjų skambučių. Adelė užaugino dvi dukras, turi 2 anūkus ir 5 proanūkius, kuriais visais labai didžiuojasi.
„Ir mergaites abi išlavinau, gerus vyrus gavo ir mes taip labai gražiai gyvenam dabar. Anūkai liepia – močiute, tu pasižiūrėk kiek tau metų. Aš visad atrodau, kad aš visą laiką tokia pat“, – sako palangiškė Adelė Čižauskienė.
Moteris gimė 1921 metais netoli Marijampolės, tėvai buvo ūkininkai, Adelė jiems intensyviai padėdavo po pamokų. Sako, apie tokią paauglystę, kokią turi dabartinis jaunimas nė susimasčiusi nebuvo.
„Neturėjom mes, nežinau. Laisvo laiko mes nežinojom. Nebuvo madoj to visai. Nu jei į bažnyčią nueidavom, tai viskas“, – pasakoja Adelė.
Ištekėjo už kaimyno būdama 18-likos. Sovietai jau kūrė Lietuvoje savo įgulas, tad šventinę nuotaiką temdė artėjančio karo šešėlis.
„Vestuvės buvo 39-ais metais. Lietuviškos. Bet jau pilna buvo rusų „kukurūznikų“. Ten buvo toks aerodromėlis šalia mūsų ir jau buvo kai važiavom priskridę. Jau vyrai baisai nusiminę buvo, kad jau karas bus“, – kalba Adelė.
Komunistai Adelės vyro šeimą ištrėmė, tačiau jos nelietė – sako, tėvas neturėjo daug žemės, tad bolševikams neužkliuvo. O po karo gyvenimas moters šeimą atbloškė į Palangą, kurioje jau gyvena 70 metų.
„Dirbau valgyklose šefu. 30 metų atidirbau šefu. Ir paskutiniais metais kur čia buvo baseinas „Jūratė“. Tą baseiną atidarėm ir uždarėm“, – sako Adelė.
Nuotraukose užfiksuoti ir darbo vakarėliai bei linksmybės.
„Negalėjom išgyventi prie rusų. Aš gavau 80 rublių darbe, dirbdama šefu, kai dirbau“, – kalba Adelė.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę Adelė išėjo į pensiją. Gauna 400 eurų ir sako esanti patenkinta savo gyvenimu. Atmintį lavina vis paskaičiuodama, kiek skirtingų valiutų rankose laikė per 101-erius gyvenimo metus.
„Lietuvis, rusų, vokiečių, rusiškas vėl, vėl lietuvišką paskui padarė, dabar eurai. Tai kiek čia suskaičiavau? Penkis? Daugiau?“, – juokauja Adelė.
Sunkiau girdinti, blogiau matanti, tačiau atmintimi nesiskundžianti Adelė išduoda ir savo ilgaamžiškumo paslaptį.
„Nebijoti darbo. Pirmiausia. Man atrodo tas“, – tikina Adelė.
Moteris negeria kavos, nerūko. Tačiau kikena, jog visų žalingų įpročių gyvenime atsisakyti nepavyko.
„Aš padarydavau, kai dirbau. Nesiskundžiu. Kitus vaišinau ir aš padarydavau čierką“, – juokauja Adelė.
Moteris stebisi dabar aiškinančiais, kad Lietuvoje laisvės nėra. Patarimo tokiems neturi – sako, jos gyvenimą nugyvenę žmonės niekada taip nekalbėtų.
„Va taip ir vaikštau po kambarį sienom pasikabindama. Va toks mano gyvenimas“, – sako Adelė.
