Tad kiek turėtų augti pensijos, kad pensininkai galėtų gyventi oriai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ ministrės M. Navickienės teiravosi žurnalistas Martynas Žilionis.
Šiuo metu Lietuvoje rekordinė infliacija, auga ne tik maisto produktų kainos, bet ir energetikos produktų kainos, nors kartu auga ir pensijos. Kas iš tikrųjų auga daugiau šiuo metu – kainos, pensijos ar kitos išmokos?
Man atrodo, kad pagal Finansų ministerijos prognozes, kur mes matome, kad infliacija šiems metams yra prognozuojama apie 4 proc., ir matant tai, kaip auga visos kitos išmokos, ar tai būtų pensijos, kurios auga apie 12 proc., ar tai būtų darbo užmokestis, kuris auga 9 proc., ar ta pati minimali alga virš 13 proc., ar neapmokestinamo pajamų dydžio įtaka, kuri siekia 15 proc., reziumuočiau, kad žmonių pajamos auga sparčiau ir labiau, negu yra laukiama kitų metų infliacija.
Taip pat yra šios Vyriausybės iniciatyva atsiradusios papildomos priemonės, kurios padės amortizuoti kylančias kainas ir pragyvenimo lygmenį tiems, kas yra pažeidžiamiausi žmonės. Aš kalbu ir apie vienišo asmens išmoką, kuri pasieks visus vienišus žmones be jokio papildomo prašymo nuo sausio 1 d., apie tas pačias papildomas išaugusias galimybes kreiptis dėl būsto šildymo kompensacijos, t.y. valstybės remiamų pajamų dydžio įtakos didinimą. Šios priemonės, mano įsitikinimu, turėtų amortizuoti kainų kilimą ir žmonių pajamos turėtų augti sparčiau nei laukiama infliacija.
Jeigu kalbėsime apie konkretaus žmogaus patiriamas išlaidas, tai veikiausiai matėte socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje pranešimų, kad kai kuriems žmonėms net 100 eurų brango būsto šildymas, o kitiems net 200 eurų. Pensijos tiek nepaaugo ir retam didėjo net ir 100 eurų. Peršasi išvada, kad kainų augimas tikrai nepadengė padidėjusių išmokų.
Na, jeigu mes kalbėtume apie momentinį efektą, ką jūs dabar paminėjote, žinoma, galima būtų kalbėti apie tai, kad jeigu vieną mėnesį paėmus, tarkime, pensija bet kuriuo atveju, jeigu auga apie 50 eurų, jeigu žmogus yra vienišas plius papildomai gauna dar 32 eurus, bet žiūrint absoliučiais skaičiais ir planuojant biudžeto prasme, tai vis tiek ir išlaidas biudžete planuojame metams, tai yra tiek, kiek ir turėtų augti pensijos, atlyginimai, minimali mėnesinė alga, taip ir infliacijos įtaka. Turėtume žiūrėti, kiek žmogui per tuos pačius metus jo maisto krepšelis ar kitos kainos padidės. Ir kai jau lygini tuos dydžius, kurie yra palyginami, būtent suplanuojant metine apimtimi, tai matome, kad amortizacija tikrai turėtų įvykti.
Ir aš manau, kad šiuo atveju net ir tie žmonės, kurie dabar patyrė energetikos kainų augimų kontekste šildymo kainų augimą, jie visgi gali naudotis ir papildomomis priemonėmis, ką tikrai turėdama progą kviečiu visus padaryti, nes ne visi žmonės žino, kad galima kreiptis dėl tų pačių šildymo kompensacijų arba to dėl kažkokių priežasčių yra nepadarę. Tie žmonės, kuriems yra reikalinga pagalba, jie jos tikrai sulauks, kalbu ir apie paramą maisto produktais. Turėtume suprasti, kad visgi lyginti turėtume metinius rodiklius, o metiniai rodikliai rodo, kad pajamų augimas bus užtikrintas spartesnis negu laukiama infliacija.
Ar šalpos pensijos ir vaiko pinigai augs greičiau negu vidutinė metinė infliacija?
Vėlgi matome, kad šalpos pensijos padidėjo apie 4,9 proc. ir jeigu mes laukiame 4 proc. metinės infliacijos, tai galėtume teigti, kad jos auga sparčiau, bet, žinoma, šalpos pensijų peržiūra yra mūsų planuose ateinantiems metams ir ieškosime sprendimų, kaip šalpos pensijos taip pat galėtų ir kilti, bet kartu ir nedemotyvuoti žmonių būti darbo rinkoje ir užsidirbti savo pensiją, kuri priklauso žmonėms turintiems stažą.
Jūsų nuomone, kokia pensija leistų Lietuvoje pensininkams gyventi oriai, turint galvoje, kad Lietuvoje kainos siekia apie 80 proc. Europos Sąjungos vidurkio.
Aš tikrai nesiimsiu įvardinti konkretaus skaičiaus, kokia pensija galėtų būti ori. Aš tiesiog turiu uždavinį daryti viską, kad iš tų resursų, kuriuos valstybė turi, kad derama dalis kasmet būtų skiriama tam, kad pensija augtų kiek įmanoma sparčiau, nes tie žmonės šiai dienai tikrai patiria vis dar gana didelę skurdo riziką. Tai aš keliu sau uždavinius, kad pensijos augtų kiek įmanoma sparčiau, bet lygiai taip pat turime nepamiršti, kad yra ir kitos išlaidos, kiti būtini sprendimai, kuriuos valstybė turi priimti dėl paskatų dirbti, dėl tų pačių atlyginimų.
Tai yra prioriteto klausimas. Žmonės, kurie šiandien savimi pasirūpinti gali labai ribotai, jų pajamos turi didėti. Neįvardinčiau konkretaus skaičiaus, nes tai būtų labai subjektyvu ir nelabai teisinga.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Dienos pjūvis“, esančioje straipsnio pradžioje.
