Bendrovėje „Vilniaus degtinė“ periodinis darbuotojų testavimas nuo COVID-19 greitaisiais antigenų testais ne problema. Iš 170-ies darbuotojų tik vienas reguliariai tikrinasi greitaisiais testais. Visi kiti arba persirgo, arba be didelių raginimų susivakcinavo.
„Kadangi dirba pakankamai sąmoningi žmonės, tai neturėjom kažkokių pastangų dėti, žmonės supranta, kad reikia, net negirdėjau, kad būtų problemų“, – sako „Vilniaus degtinės“ generalinis direktorius Rokas Mituzas.
Vyriausybė nuo gruodžio 1-osios nori nebekompensuoti profilaktinių testų darbuotojams. Tai reiškia, kad dalyje verslo sektorių, kur tokia patikra yra privaloma, darbuotojai turės rinktis, ar testuotis iš savo kišenės, ar likti be darbo, jei dirbti iš namų nėra galimybės.
„Jeigu žmogus pasirinko kelią testuotis, tai sėkmės jam, o jeigu jisai sugalvos, kad nelabai nori dirbti, tai degtinės tikrai pagaminsim, nepritrūksim“, – tęsia jis.
Rugsėjo mėnesį, greitaisiais testais Lietuvoje buvo profilaktiškai patikrinta apie 170 tūkstančių kartų. Testuojantis rečiausiai reikia pasitikrinti tris kartus per mėnesį. Dėl to galima preliminariai skaičiuoti, kad daugiau nei 50 tūkstančių lietuvių rugsėjį tūrėjo apsilankyti savivaldybių patikros punktuose. Daugumai jų nuo gruodžio reikės mokėti patiems. Jei vieno greitojo antigeno testo kaina siekia apie 30 eurų, per mėnesį vienam darbuotojui teks pakloti beveik 100-ą.
„Išlaidos, viskas. Alga nedidėja, o dar daugiau išlaidų, tai truputį užknisa. Čia nesąmonė, bet nesinori ir skiepytis. Nenoriu aš kažko leistis į kūną.“
„Turėtum atsidėti kiekvieną kartą tų pinigų, paskaičiuoti kiek per mėnesį išeina, tai tikrai labai daug.“
„Aš sakyčiau, kad nesąmonė, mes vis tiek mokam valstybei. Nenoriu skiepytis, aš sveikas žmogus, nesusirgau, dirbu su žmonėmis, kuriems patvirtino COVID-19, nėra man nieko.“
Dalis verslininkų, kur netrūksta nepasiskiepijusių darbuotojų pasakoja, kad įsigaliojus naujai tvarkai praras dalį personalo. Bendrovės „Autokaravanas“ savininkas aiškina, kad dalis jo užsieniečių vairuotojų žada ieškoti darbo kitose valstybėse, nes yra pasiskiepiję kitomis, Europos Sąjungoje nepripažintomis vakcinomis.
„Eisim į kitą vietą, jie iškarto pasakė, kur nereikės mums mokėti. Ukrainietiškų niekur nepripažįsta, ką tada daryti, baltarusiškų nepripažįsta, ką tada daryti. Tegul mums duoda vairuotojų, mes sumokam už viską. Vairuotojų nėra, už viską mokam, dar čia reikės už testavimus mokėti, tai kaip čia“, – kalba „Autokaravanas“ savininkas Aloyzas Grigaliūnas.
Verslininkai galės nuimti nuo darbuotojų testavimosi naštą ir savo iniciatyva kompensuoti išlaidas, tačiau tai darys ne visi.
„Priklauso nuo situacijos, nuo darbuotojo kvalifikacijos, nuo jo reikalingumo įmonei ir nuo darbdavio galėjimo sumokėti už jį, nes gerai, kai maža įmonė, gerai laikosi, turi nedaug darbuotojų tai čia viena medalio pusė, bet yra įmonės, kur 200 darbuotojų, 300 darbuotojų“, – tikina pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
„Tai yra žmonių, kurie dėl kažkokių neaiškių priežasčių nenori skiepytis, jų asmeninis apsisprendimas. Tai be abejonės neturėtų būti nei darbdavio, nei valstybės našta, nes būtų nesąžininga tiek valstybės, tiek kitų darbuotojų atžvilgiu, nes mes kažkaip užmirštam, kad absoliuti dauguma gyventojų yra pasiskiepiję“, – kalba verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Galvas sukti turi ir viešasis sektorius. Mat už testus turės mokėti, ir nepasiskiepiję pareigūnai, mokytojai.
„Bus du pasirinkimai: arba žmogus bus priverstas testuotis iš savo lėšų, jeigu nepasikeis teisės aktai, arba bus priverstas pasiskiepyti, arba palikti tarnybą“, – sako Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
„Tikrai tai būtų didelė našta. Ypatingai vyresnio amžiaus mokytojai, arba mokytojai turintys mažą krūvį ir uždirbantys dar mažiau“, – teigia Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos atstovė Jurgita Kiškienė.
Kaip su pavaldiniai elgsis valstybinės įstaigos neaišku. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, kurios įmonėse, įstaigose dirba 30 tūkst. darbuotojų, iš kurių nepasiskiepijo dešimtadalis, rekomenduos nekompensuoti jiems testavimo išlaidų, bet paliks teisę vietos direktoriams priimti kitą sprendimą.
„Mes jau bent jau dabar neplanuojame kompensuoti testavimo, testavimas neapsaugo nuo ligos. O įstaigoms, kadangi kiekviena įstaiga turi savo vadovą, biudžetą, leisime pačioms spręsti, kaip pasielgti“, – kalba Vilniaus savivaldybės administracijos vadovė Lina Koriznienė.
Nuo gruodžio pirmosios iššūkių bus ir daugiau. Darbuotojams, kurie toliau profilaktiškai testuosis reikės keisti ir laboratoriją.
„Mokami tyrimai galės būti atliekami arba asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios teikia mokamas paslaugas, arba privačiose laboratorijose“, – tikina vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.
„Prielaidą galima daryti, kad tie žmonės, kurie dabar tiriasi greitaisiais antigeno testais gali būti, kad nesitestuos pas mus, arba jeigu nebus priimtas kažkoks kitas sprendimas“, – sako „Vilnius sveikiau“ atstovė Aurelija Šiautkulienė.
Tam, kad Vyriausybės sugalvota naujovė pradėtų galioti, už ją dar turės balsuoti Seimas.
