Vis dėlto, didžiulė infliacija ir energetikos krizė daro savo – per metus padaugėjo skurstančiųjų, net penktadalis žmonių gyvena į skolą. Šiais metais daliai žmonių taupyti nebebus iš ko.
Marijampolietė Daiva – sporto trenerė, šalia miesto su kolegėmis kaip tik suorganizavo stovyklą vaikams. Viena sūnų auginanti trenerė pasakoja, kam išleidžia daugiausia uždirbtų pinigų.
„Maistui, komunaliniams ir šiaip visokioms pramogoms“, – sako sporto trenerė Daiva.
Daiva neslepia – itin mėgsta lankytis ir kavinėse.
„Labai dažnai, tikriausiai ir tai įeina, kad išsileidžia tie pinigai kavinėse“, – kalba Daiva.
Kam ir kiek pinigų išleidžia tautiečiai, suskaičiavo ir Statistikos departamentas. 438 eurai – tokią sumą per mėnesį vidutiniškai pernai išleido statistinis lietuvis. Ši suma yra net 47 procentais didesnė nei 2016-aisiais, kai tyrimas darytas paskutinį kartą.
„Palyginti su praėjusiais laikotarpiais, jis atrodo žymiai didesnis. Bet, jei matom, kad namų ūkių pajamos didėjo 71 proc., matyt, daugiau uždirbam, daugiau turim pajamų ir daugiau išleidžiam“, – teigia direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.
Atmetus kainų augimą, išlaidos didėjo 28 procentais.
„Vidutiniškai vidutinis gyventojas išleidžia daugiau, gali už tuos pinigus nusipirkti daugiau ir išleidžia šiek tiek mažesnę dalį pajamų vartojimui nei 2016 metais. Tai gyvename šiek tiek geriau“, – tvirtina Vilniaus universiteto docentė Jekaterina Navickė.
Kaip ir pasakojo trenerė Daiva, itin smarkiai tautiečių išlaidos didėjo restoranams. Tačiau į šią statistiką patenka ir per pandemiją išpopuliarėjęs maisto pristatymas į namus. Išlaidos tam didėjo daugiau nei du kartus. Daugiau pinigų žmonės išleido ir transportui, būstui, nors pernai dar nebuvo kilusi energetikos krizė. Maistui lietuviai pernai išleido 40 procentų daugiau nei prieš penkerius metus. Tiesa, bendroje išlaidų sumoje maisto dalis net truputį sumažėjo.
Daugiau finansinės laisvės turi vaikų neauginantys asmenys. Jų vidutinės išlaidos siekia 500 eurų, kai atžalas auginantis asmuo per mėnesį išleidžia apie 360 eurų.
Išlaidos priklauso ir nuo to, kur žmogus gyvena. Mieste jos maždaug 70 eurų didesnės nei kaime. Provincijos gyventojai kiek didesnę biudžeto dalį nei miestiečiai skiria maistui, transportui ir ūkio priežiūrai. O spaustis labiausiai tenka pensininkams.
„77 proc. jų vartojimo išlaidų sudaro maistui, sveikatai, ryšiams, transportui. Laisvalaikiui, pramogoms net nėra galimybių jiems skirti“, – teigia I. Masiulaitytė-Šukevič.
Ar leidžia sau pramogauti pakalbinti gyventojai?
„Butui ir maistui. Viskas. – Pramogos kaip? – Senam diedui pramogų.“
„Mokesčiai ir maistas – pagrindas.“
„Jeigu bibliotekoj knygą perskaitai, tai visa pramoga.“
Beje, per penkerius metus dalis išlaidų ir mažėjo. 13 procentų mažiau tautiečiai išleido alkoholiui ir tabakui. Tik tokios žinios kelia šypseną marijampolietei Daivai.
„Mums kadangi arti Lenkija, važiuojam nusipirkti į Lenkiją ir visi perka dėžėm. Gal tas ir įtakoja statistiką“, – svarsto Daiva.
Tačiau auga ir skurdas. Šiemet, palyginti su pernai, skurdo rodiklis paaugo procentu ir grįžo į prieš porą metų stebėtą lygį. Vos galą su galu suduria penktadalis tautiečių.
„Tiek socialines išmokas, tiek pensijas, natūralu, negalim dvigubai ar trigubai padidinti kitais metais. Tai darom palaipsniui, žiūrim, kaip į tai reaguoja darbo rinka“, – sako ministerijos atstovė Ugnė Užgalė.
„20 proc. mažiausiai pasiturinčių gyventojų gyvena į skolą, negali nieko taupyti, jų taupymo norma yra minusinė, apie minus 8–10 procentų“, – kalba J. Navickė.
Kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Biržuose, skursta net trečdalis gyventojų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tai sieja su aukštu nedarbo lygiu šiuose regionuose.
„Jeigu sugretiname nedarbo ir skurdo žemėlapius, mes matome labai panašų vaizdą“, – tvirtina U. Užgalė.
O šiemet statistiką neabejotinai pasmukdys įsišėlusi infliacija, pasiekusi net 21-ą procentą. Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė pabrėžia, kad šiais metais nebebus tokie gražūs ir išlaidų bei taupymo rodikliai.
„Realistiškai, šiemet gyventojai galės mažiau taupyti. Kai kurie turės ir skolintis arba dalį savo santaupų iš ankstesnio laikotarpio panaudoti“, – teigia J. Navickė.
Mažiausi skurdo rizikos rodikliai – Vilniaus mieste ir rajone, Elektrėnų rajone, Kauno miesto bei Trakų rajono savivaldybėse.
