Gyvūnai meilės dienos vasario 14-tąją nešvenčia. Tačiau vienas kito artumo nori ne ką mažiau nei žmonės. Apie vandens gyvūnų meilės šokius ir paslaptis puikiai išmano Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai.
„Aš manau, kad šitą romantišką Šv. Valentino dieną pasiskirti pasimatymą romantiškiau kur nors Lietuvoje, nei čia, muziejuje po vandeniu, neįmanoma“, – kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus atstovė Nika Puteikienė.
Ne paslaptis, jog karščiausi pasimatymai būna tuomet, kai žmonės vieni pas kitus keliauja nemažus atstumus. Gyvūnų pasaulyje taip pat. Eršketai, norėdami pratęsti giminę, antrosios pusės ieško už tūkstančių kilometrų Volgos upėje.
„Kadangi Volga yra labai ilga upė, tai Volgos vidurupis taip pat sudaro ten pusantro tūkstančio kilometrų. Tai kelionė, kuri vargina, bet save atperka“, – aiškino biologas Remigijus Dailidė.
Krokodilams meilės vargus padeda sumažinti jų išvaizda. Pasak biologų, krokodilams ant nugaros augantys spygliai yra skirti ne tam, kad išgąsdintų priešus. Pasirodo, jie padeda ant patelės užsilipusiam patinui nenuslysti. Išvaizda gelbėja ir meilės ištroškusias tropines žuvis.
„Pagrindinė esmė yra ta, kad pažinti savo rūšies individą. Daugeliu atveju savo rūšies individai vienas kito netoleruoja dėl panašaus maisto, nes neišgyventų kartu. Bet kai ateina laikas poruotis ir meilei, jie vienas kitą atpažįsta ir pradeda toleruoti“, – netikėčiausiais faktais toliau dalijosi R. Dailidė.
Ypač išskirtine tolerancija pasižymi žalia žuvelė – Lūpažuvė. Jeigu jaunos patelės gyvenimas pasisuka taip, kad tenka gyventi tarp daug subrendusių patelių, ji pakeičia lyti ir tampa patinėliu. Analogiškai elgiasi ir nesubrendę šių žuvų patinėliai. Visiškai priešingai – labai atsainiai meilės reikalais rūpinasi koralai. Tik kartą metuose, pačią tamsiausią naktį paskleidžia savo lytinius produktus.
„Ir tuo metu ta meilės įtampa būna tokia didelė, kad akimis žmogus nors ir nemato, pašvietus specialia lempa, gali pamatyti. Tokį mirgėjimą, susisukimą. Jis yra įspūdingas“, – aiškino biologas.
O štai šis povandeninę žolę primanantis gyvūnas yra rūpestingiausias tėtis pasaulyje. Tai Jūrų adata. Patelė ikrus sudeda į patinėlio sterblę ir šis turi juos išnešioti. Pateles tuo metu rūpinasi savo reikalais.
Kai kurių gyvūnų rūšių patinus nuo patelių sunku atskirti ne tik mums žmonėms, o ir jiems patiems. Štai pavyzdžiui pingvinai. Norėdamas parodyti, kad jis yra patinėlis, pingvinas skleidžia karkiantį garsą ir šoka šokį mojuodamas savo mažais sparneliais.
Vis dėlto, mažiausiai vargo gyvenime patiria ruonių patinai. Nors fiziškai suartėti patelės ruoniams leidžia tik dvi savaites po gimdymo, tačiau vėliau patinų joms nebereikia, mažaisiais ruoniukais rūpinasi vienos ir iš patinų jokios pagalbos nebeprašo.
