Klaipėdietis Evaldas negali nustoti verkęs. Jis ką tik palaidojo savo keturkojį šeimos narį. Vilkšunį, vardu Atas, sako, nudūrė vyriškio kaimynas. Evaldas pasakoja, kaip viskas nutiko. Ji su savo šunimi prieš pat Naujųjų metų sutiktuves išėjo į kiemą pasivaikščioti. Atas buvo su pavadžiu ir antsnukiu. Staiga priešais išdygo palaidas kaimyno šuo.
„Pamatėm, kad parbėginėja šuo ir mes pasitraukėm į šoną, šuo buvo šalia manęs. Bet kaimynas, jau kai priartėjo jo šuo, puolė prie mano šuns, o maniškis link jo parbėgo. Kaimynas pasičiupo šunį, kilstelėjo jį stipriai ir šuo suinkštė, o aš nespėjau sureaguoti ir pastebėti kaip jis jį padūrė. Tik jau prie lifto pamačiau, kad šuo perdurtas yra“, – sako klaipėdietis Evaldas.
Vilties, jog Atas po dūrio peiliu išgyvens, jo šeimininkai dar turėjo. Naujų metų naktį jie šiaip ne taip surado budintį veterinarą. Pasauliui pasitinkant 2020-uosius Atui daryta operacija pavyko, žaizda gijo. Tačiau praėjus keletui dienų, gyvūno sveikata ėmė sparčiai blogėti. Šeima nufilmavo kaip einantis Atas staiga suklumpa. Dar po kelių dienų šuo nebegalėjo atsistoti. Neištvėrę gyvūno kančių, jo šeimininkai nusprendė Atą užmigdyti.
„Jis inkštė paskutinę naktį. Visą naktį aš jį varčiau ir glosčiau ir gerti ir vienaip ir kitaip. Jis jautė ir inkštė, ašaros riedėjo“, – pasakoja Evaldas.
Naujametinę naktį padurtą šunį priėmęs veterinaras sako, kad, ko gero, gyvūno mirties priežastimi tapo ne kaimyno dūris, o veiksmai, kuomet šis 13 metų šunį suspaudė.
„Žaizda pjautinė, kryžkaulio srityje. Nėra ji baisai didelė, kokių 5 cm gylio, gyvybiškai svarbūs organai nepažeisti. Siuvimo didelio nereikėjo, bet visa problema, kad po to išlindo pažeidimai kaklo srities ir galvos smegenų“, – teigia veterinaras Linas Varanauskas.
Atui dūręs kaimynas gyvena toje pačioje laiptinėje. Jis savo veido rodyti prieš kameras nenori, tačiau peiliu dūręs Atui prisipažįsta. Sako, tai buvo savigyna:
„Ir gerai, kad turėjau iš mašinos pasiėmęs peiliuką mažiuką. Ir bakstelėjau jam. Tai atšoko ir viskas. Suprantat? Taip. Aš neturėjau, kuo gintis.“
Tačiau tokie pasiteisinimai Ato šeimininkų neįtikina. Jie peilį besinešiojančio kaimyno bijo. Didelę traumą patyrė ir klaipėdiečių devynmetis sūnus.
„Pas mus tiesiog, pasirodo, galima peilius nešiotis. Ir tiesiog kai tu galvoji, kad šeimoj pažeidžiamiausias yra šuo, po to, antroje vietoje tikriausiai vaikas labiausiai pažeidžiamas. Vaikas vienas bijo pareiti, turi į mokyklą nuvežti, parsivežti. Po šios situacijos vaikas naktį pradėjo krūpčioti“, – kalbėjo klaipėdietė Sonata.
Incidentu domisi ir Klaipėdos policija. Baudžiamosios atsakomybės dėl įrodymų trūkumo kaimynas išvengs, tačiau gali gauti per tūkstantį eurų siekiančią baudą.
„Nusikalstamų veikų registravimo skyrius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo šituo klausimu. Tačiau buvo pradėta administracinė teisena ir už tokio pobūdžio nusikaltimą gresia bauda nuo 50 iki 1200 eurų“, – sako policijos atstovė Andromeda Grauslienė.
Su šunimis dirbantys specialistai tokiu dviejų šunų konflikto sprendimu yra pasibaisėję. Esą yra daugybę būdų šunis atskirti ir be peilio. Atsidūrusius panašioje situacijoje jie įspėja, kad jokiais būdais negalima gyvūnų skirti paėmus jiems už nasrų. Nuraminti galima apipylus vandeniu, o jei jo nėra, šunį reikia tempti pavadžiu savęs link. Vis dėlto, specialistų teigimu, šiuo atveju nebūtų padėję niekas, nes su pavadžiu buvo tik padurtas šuo.
„Kadangi kitas šuo buvo be antsnukio ir be pavadžio, tai ne tas šuo, kuris buvo padurtas puolė tą šunį, o atvirkščiai – anas šuo. Šeimininkas gali traukti tą šunį kiek nori, bet, jei anas yra palaidas, jis eis iš paskos ir pyksis“, – pasakoja gyvūnų prieglaudos direktorė Simona Šakinytė.
O kol kas teisingumo laukiantys Ato šeimininkai guodžiasi tik jų šuns palikimu. Keturkojo vaikai tarnauja Pagėgių pasienio punkte.
