Tiesa, ateiti į darbą išgėrę labiau linkę vyrai nei moterys, nors ir jos atsilieka tik trečdaliu. Labiausiai specialistus neramina tai, kad lietuviai palyginti su kitomis Europos šalimis, nors geria ir rečiau, bet vienu kartu gali išgerti bene daugiausia iš visų europiečių.
Kai statybininkas darbo vietoje šlapinosi ir vos pastovėjo ant kojų, pernai sausį užfiksavo TV3 žinių žurnalistai. Tą kartą statybvietėje ir dar vairuojantys sunkiąją darbo techniką dirbo net keli neblaivūs vyrai. Atvykus policijai ir darbo inspekcijai vienas jų įpūtė beveik 4 promiles, kitas – daugiau nei 2. Metai kiti, o bėdos tos pačios.
Naujausi centralizuotos blaivumo sistemos duomenys rodo, kad kasdien į darbą su mažesniu ar didesniu kvapeliu ateina apie 10 000 tūkstančių lietuvių. Tokie skaičiai, pasak specialistų, šokiruoja.
„Mes esam rečiausiai gerianti šalis, bet kai jau geriam, tai kaip sakant taip, kad ir ryte lieka. Tai turbūt čia šita statistika tą ir byloja, kad yra nemažai tų darbuotojų rytais aptinkama neblaivių“, – sako dirbblaivus.lt įkūrėjas Darius Didžgalvis.
Blaivumo tikrinimo įrenginiu testuojami 82 tūkstančiai įvairiuose sektoriuose dirbantys lietuviai. Kiekvieną rytą atėję į darbą žmonės prie šio išmanaus alkotesterio prideda savo kortelę, ekrane pasirodžius žmogaus vardui ir pavardei, jis turi papūsti: „Viskas. Testas atliktas. Jeigu viskas tvarkoj, spalva žalia, duomenys nueina į centrinę sistemą.“
Įrenginys ypač jautrus. Vyras demonstruoja, kas nutinka suvalgius saldainį su alkoholiu. Papūtus antrą kartą įrenginys rodo 0,23 promilės. Tačiau tokius įrenginius turi toli gražu ne kiekviena įmonė.
„Rūpinasi blaivumo patikra kas penkta įmonė, tai yra apie 20 procentų. Tai tokios apimtys. Taip, tai be abejo yra tos įmonės, kurios puoselėja socialinę atsakomybę, kurios yra tame rizikos sektoriuje“, – teigia D. Didžgalvis.
Daugiausiai neblaivių darbuotojų į darbą prisistato žemės ūkyje ir miškininkystėje, kiek mažiau gamyboje ir statybų sektoriuje, mažiausiai – transporto, mat ten blaivumo tikrinimas yra privalomas kasdien. Išlenkę taurelę į darbą labiau linkę eiti vyrai, neblaivių moterų ateina trečdaliu mažiau. Tiesa, vidutinis vyrų ir moterų girtumas yra labai panašus – apie 0,4 promilės. Daugiausia į darbą išgėrę ateina 40-49 metų vyrai.
„Alkoholio vartojimo, mirtingumo rodikliai vyrų yra kelis kartus didesni, tai natūralu, kad tie sektoriai, kuriuose dominuoja vyrai, vyriškos profesijos, ten ta problema yra didesnė“, – kalba mokslininkas Daumantas Stumbrys.
Neblaivūs darbuotojai – didesnė mažesnių įmonių ir kaimiškų vietovių problema. Nors nelaimingų atsitikimų, kai žmogus girtas ateina į darbą, gali pasitaikyti visur. Pernai mirtinų įvykių dėl neblaivumo darbe buvo 2, sunkūs nelaimingi atsitikimai 7.
Visgi tendencijos rodo, kad girtų žmonių į darbą ateina mažiau – 2016-aisiais dėl neblaivumo darbe mirė 22 asmenys. Pasak specialistų, alkoholio nulemtų mirčių darbe mažėja dėl to, kad ir patys darbdaviai sąmoningėja.
„Darbdaviai supranta, kad darbo inspekcija nebaudžia neblaivaus darbuotojo, ji baudžia darbdavį. Jeigu įvyksta patikrinimas, tarkim kokioj įmonėj, tuo metu darbo inspekcija pastebi, kad yra neblaivus darbuotojas, tai darbdavys bus nubaustas“, – aiškina Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Jolanta Belskienė.
Reguliarus blaivumo tikrinimas, anot specialistų, taip pat veikia kaip puiki prevencijos priemonė. Pradėjus tikrinti blaivumą, po kelių mėnesių į darbą ateina dvigubai mažiau išgėrusių žmonių, o įmonėse, kuriose reguliari blaivumo patikra taikoma kelerius metus, neblaivių darbuotojų sumažėja beveik 4,5 karto.
„Savikontrolė iš tikrųjų yra labai gerai. Šiandien paminėti kolegų pavyzdžiai, dozės, įpūtimo skaičiai parodo. Jeigu aš žinau, kad 0,4, aš tikrai nesėsiu prie vairo. Bet dažniausiai gi lietuviai įsivaizduoja vakar gi gėriau, tai šiandien jau būsiu blaivas“, – teigia departamento direktorius Renaldas Čiužas.
Daugiausia išgėrusių žmonių į darbą ateina pirmadieniais ir po švenčių. Tokių tikimasi sulaukti ir po Joninių. Dėl alkoholio vartojimo žmonės taip pat dažniausiai miršta pirmadieniais.
