Vis tik objektyvių priežasčių kainoms kilti ekonomistai nebemato ir tikina – kainas verslininkai kels tol, kol žmonės savęs neribos ir brangius produktus pirks. Visgi prekybininkai jau tikina, kad kai kurios prekės pinga, o spartesnį kainų kritimą specialistai prognozuoja artėjant pavasariui.
Spausdinti naujas kainų etiketes pardavėjams pastaruoju metu teko itin dažnai, o skaičiai jose – vis didesni:
„Susimoki mokesčius ir nelabai maistui lieka.“
„Galima nepirkti brangių produktų, lašišos nepirkti. – O jūs ar atsisakėt kažko? – Pirkom lašišą su akcija šventėms. O dabar nepirksim.“
Vilkaviškio rajone, Pilviškių miestelyje, esančios parduotuvės vedėja pastebi, kad kainų kilimas prislopo.
„Lyg sustojo tos kainos, augimas“, – sako parduotuvės vedėja Rasa Astrauskienė.
Kainas stebinčio portalo „Pricer“ atstovai visgi tikina, kad džiaugtis dar nėra kuo.
„Gruodį baigėm su trenksmu, kainos kilo toliau, nors kažkas matė infliacijos kritimo tendencijas“, – tvirtina „Pricer“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Tiek pigiausių, tiek populiariausių produktų krepšelis per mėnesį pabrango dar daugiau nei dviem procentais. O per metus maisto kainos išsipūtė maždaug 35 procentais.
„Todėl, kad vartotojai tą kainą priima. Ne visai priima, kiekiniai pardavimai krenta 7 proc., bet kadangi infliacija 30 proc., tai fiziniai pardavimai pinigais auga 19 proc.“, – aiškina P. Čepkauskas.
Taigi, prekybininkai parduoda mažiau, bet uždirba daugiau. Ekonomistai kartoja tarsi mantrą...
„Kol mes pirksime ir tai darysime godžiai, tol erdvė kainai kilti bus“, – tikina ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Tačiau pastaruoju metu jau šiek tiek krito žaliavinio pieno, grūdų kaina. Pigo ir nafta, elektra.
„Stengiasi, kol dar perkamoji galia neišsikvėpusi, tas kainas kelti. Bet daug objektyvių priežasčių joms kilti nėra“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
„Norfos“ savininkas Dainius Dundulis jau įžvelgia ir palankių pirkėjams tendencijų.
„Šiuo metu aš kai kurių produktų ir pigimo tendencijas jau matau – aliejus, kava. Šiuo metu kavos vartojimas pradėjo mažėti ir automatiškai atsiranda kavos perteklius rinkoje“ – kalba D. Dundulis.
Kada ims pigti ir kiti produktai? Ir Dainius Dundulis, ir „Pricer“ atstovai svarsto, kad tai paaiškės vasario pabaigoje – pavasarį, kai nusistovės gamybos apimtys, žaliavų ir energetikos kainų tendencijos.
„Turi arba pradėti mažėti kaina, ar bent stovėti“, – sako D. Dundulis.
Tačiau net ir sustojusios augti Lietuvos gamintojų produktų kainos pirkėjų netenkina, ypač tuos produktus palyginus su lenkiškais. Vienas iš pavyzdžių – sviestas. Tokio paties svorio, tokio paties riebumo lenkiškas sviestas kainuoja 1,89 euro, o lietuviškas – 3,29 eurų.
Pats Dundulis aiškina, kad tokio brangaus produkto iš tiesų nelabai kas ir perka, laukia nuolaidų. Ir sulaukia.
„Gamintojas pardavinėja brangų sviestą, bet jų pardavimų nėra. Po to, kai daro akciją, tada visi pardavimai būna, čia tik stovi lentynoje“, – teigia D. Dundulis.
Pasak Statistikos departamento, mažmeninė prekyba per metus smuko septyniais procentais.
„Mūsų atveju, galiu drąsiai pasakyti, buvo nupirkta 8 proc. kilogramų mažiau negu praėjusiais metais gruodžio mėnesį“, – sako D. Dundulis.
Labiausiai per metus, kone dvigubai, brango bananai. Taip pat – vištų kiaušiniai, fermentinis sūris ir kiti pieno produktai, pigiausia jūros lydekos filė, makaronai:
„Kiekvienas žmogus norėtų, kad kainos būtų kaip senais gerais laikais.“
„Tikrai nematysim aliejaus už 1 eurą, kaip buvo 2019 m., bet jis nebus 3,2 euro, kaip dabar, jis bus apie 2 eurus. Grįžimas bus maždaug toks“, – kalba P. Čepkauskas.
Lyginant su kainomis prieš metus, už populiariausių produktų krepšelį dabar mokėti tenka 15 eurų daugiau.
