Vilnietis Gediminas eina į polikliniką pažymos, kad po operacijos vėl galėtų grįžti į darbą. Vyrui jau priešpensinis amžius, tačiau sušvelnėjus karantinui darbdavys jau laukia, kad jis vėl sėstų prie vairo ir vežiotų prekes:
„Darbe kviečia, sako, gana sėdėti, eik, darbas laukia.“
Gediminui jau šešiasdešimt metų, tad džiaugiasi, kad iki pensijos belikus vos 5 metams, jo darbo vietos dar neatima jaunesni:
„Nuo žmogaus priklauso, reikia mažiau maivytis ir dirbti darbus.“
O štai įdarbinimo specialistai sako, kad būnant priešpensinio amžiaus, ypač nuo 60 metų, susirasti darbą tampa vis sunkiau. Daugybė darbdavių tokio amžiaus darbuotojų vengia ir įdarbina tik kraštutiniu atveju, neradę jaunesnių.
„Vyresnio amžiaus žmonės gali turėti sveikatos problemų. Tikrai pasitaiko atvejų, kai įgyja profesinių ligų, nenori keistis, tobulėti. Pasitaiko ir atvejų, kai darbą supranta, kad čia pasėdėsiu, kol pensija ateis, manęs nelieskit – ir viskas bus gerai“, – sako Personalo atrankos kompanijos „CV-Online” marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Dėl karantino išaugo bedarbių gretos, o tarp naujų bedarbių – net ketvirtadalis, 20 tūkst., vyresnių nei 60 metų. Politikai nuogąstauja, kad pasibaigus per karantino prastovas įvestų valstybės subsidijų mokėjimui, dar daugiau priešpensinio amžiaus darbuotojų neteks darbo ir bus priversti prašyti išankstinių pensijų.
„Vyresnio amžiaus žmonių atleistų per paskutinį laikotarpį yra daugiau nei kitų amžiaus grupių. Bet kai klausi, kokiu pagrindu atleisti, ar diskriminacija dėl amžiaus, dauguma išėjo savo noru, tik 47 žmonės kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl galimos diskriminacijos“, – pasakoja Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.
Būtent šešiasdešimtmečius ir vyresnius asmenis vyriausybė priskiria rizikos grupei, kuriems liepia itin saugotis koronaviruso ir rekomenduoja vengti darbų, kuriuose daugiau kontaktų su žmonėmis ir didesnė tikimybė užsikrėsti. Tad priešpensinio amžiaus žmonės jaučiasi dar labiau nereikalingi darbo rinkoje.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teisinasi, esą 60 metų nėra iš piršto laužtas kriterijus.
„Iš lietuviškos statistikos matėme, kad ties 60 metų amžiaus riba prasideda didesnis guldymas į ligoninę dėl viruso. Didesnė tikimybė numirti ir auga kas dešimt metų labai reikšmingai“, – teigia ministras Aurelijus Veryga.
Dėl karantino sukelto sunkmečio pažadėję 200 € išmokas pensininkams, valdantieji gręžiasi ir į tuos, kurie senatvės pensijų dar negauna, tad ir į šias papildomas išmokas negali pretenduoti. Tiems, kam iki pensijos dar liko keleri metai ir kurie per sunkmetį nedirba dėl prastovų, vyriausybė siūlo mokėti didesnes subsidijas nei jaunesniems darbuotojams. Šešiasdešimtmečiams ir vyresniems vyriausybė žada dešimtadaliu didesnes subsidijas vildamasi, esą keletas papildomų eurų paskatins darbdavius neišmesti iš darbo priešpensinio amžiaus darbuotojų.
„Žmonės pasirenka išankstinę pensiją dėl to, kad neturi pajamų, juos atleidžia, dramatiškai pasikeičia užimtumo rodikliai būtent paskutiniais metais prieš pensiją, tai didelė problema. Paskui paėmus išankstinę pensiją tikroji pensija yra mažesnė, dėl to kenčia ypač moterys“, – kalbėjo Seimo narys, „valstietis“ Tomas Tomilinas.
Subsidija darbdaviams už darbe laikomą priešpensinio amžiaus darbuotoją žadama 100 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimali alga, arba 70 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei pusantros minimalios algos. Visgi opozicija abejoja, ar vienu kitu euru didesnės subsidijos sulaikys darbdavius išmeti iš darbo šešiasdešimtmečius ir prognozuoja, kad tai tik laiko tempimas iki spalio Seimo rinkimų.
„Pandemijos pažeistose įmonėse didesnė dalis subsidijos darbo užmokesčiui. Visas 10 proc, bet ne daugiau MMA, o jaunesniems darbuotojams 90 proc. Bet tas skirtumas 10 proc. abejoju, ar bus toks ženklus, kad darbdavį skatintų išsaugoti darbo vietą vyresniam žmogui“, – sako Seimo narys, konservatorius Jurgis Razma.
Pasibaigus karantinui ir ekstremaliai situacijai arba grąžinus darbuotoją iš prastovos į darbą, subsidijas vyriausybė žada mokėti tik pusmetį, jas kas du mėnesius mažinant.
