„Išvarė ochrona mus lauk. Sako, lietuviai negali čia sėdėti. Turim 7 metų mažą vaiką, niekur nebegalim įeit“, – pasakoja pasienyje įstrigęs žmogus.
Vaizdai iš Lenkijos degalinės pasienyje su Vokietija dar šiąnakt stebina. Lenkijai užsidarius savo sienas, ten įstrigusi grupė lietuvių ieško, kaip grįžti namo. Autobusas, turėjęs vykti į Lietuvą, juos atvežė tik iki Vokietijos pasienio.
„Nebespėjome parskristi šeštadienį. Mums prieš kertant sieną buvo pradėję skambinti iš Lietuvos ambasados Vokietijoje. Jie labai įkalbinėjo likti Vokietijoje, mus pasiims į Berlyną. Šiandien vakare turėjome išskristi su „Spartanu". Ačiū Dievui, kažkiek proto turim, to nepadarėm, nerealu, toks sąmyšis, panikos“, – sako kaunietis Tomas Anužis.
O vaizdas iš Vokietijos Lenkijos pasienio jau šiandien kitoks: vairuotojai socialiniame tinkle dalinasi įrašu apie tai, kad čia eilės irgi didelės. Dar ir pirmadienio pavakarę politikams vis dar nepasiekus sutarimo su Lenkija dėl leidimo Vokietijos ir Lenkijos pasienyje įstrigusiems lietuviams parvykti į Lietuvą šie blokuoja kelią:
„Užstatysime kelius lenkų sunkvežimiams, jeigu nepraleis. Darysime viską, kad tik patys patektume į Lietuvą.“
O Kalvarijos pasienio poste kai kuriems lietuviams vargais negalais visgi pavyksta įveikti Lenkijos sienas. Labiausiai žmonės skundžiasi šios šalies pasieniečiais:
„Mes vieni pirmųjų atvažiavome, pralaukėme 6 valandas, gal daugiau.“
„Iš Londono, visur praleido, lenkai buvo sustabdę. Pusę paros pravažinėjome palei sieną ir pralindome.“
„Lenkijoje labai blogai, 6 km važiavome 9 valandas. Eilė iki sienos, dvi eilės, labai daug mašinų, tikrina temperatūrą, stovi su kombinezonais, labai viskas griežtai.“
Užsienio reikalų ministerija išsiuntė tris koordinuotas notas Lenkijai nuo Lietuvos, Latvijos, Estijos su prašymu atsižvelgti į prašymus greičiau praleisti, nes ir estai, ir latviai taip pat negali grįžti namo per Lenkiją. Tačiau kokios bus galimybės, neaišku.
„Galimybė kai kam keliauti konvojuojant koloną automobilių, esam užregistravę 400 automobilių, kurie laukia prie Vokietijos-Lenkijos sienos. Kitas variantas traukiniu, kiti būdai. Diskutuojam, kalbamės, tikimės sprendimo iš Lenkijos vyriausybės“, – sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Yra galimybė nuo sekmadienio suformuoti traukinį, kuris važiuotų nuo Vokietijos iki Kauno, tačiau tokio poreikio šiandien dar nėra. Priklausys, ar bus konvojus. Yra galimybė pasinaudoti keltu“, – pasakoja susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.
Lietuvos diplomatų atstovybės jau suskaičiavo: yra apie 2 tūkst. lietuvių įvairiose pasaulio šalyse, maldaujančių padėti grįžti namo į Lietuvą. Pusė jų yra žemyninėje Ispanijoje ir Tenerifėje.
„Siunčiame raštus į URM, ambasadą Madride. Laukiame žinių, ką siūlo, kokią gali suteikti pagalbą. Praktiškai visi turi, kur gyventi, bet skirtingų viešbučių skirtinga politika. Vieni žada užsidaryti rytoj, kiti duoti papildomas 3 dienas, kiti savaitę, skirtinga situacija“, – teigia Dovydas Kedikas.
„Dar 28 vasario rekomendavome nevykti į Pietų Tenerifę, buvo pasipiktinusių, kodėl mes taip darome. Tiesiog primenu. Ne laikas priekaištauti, bet noriu pasakyti, kad kartais elgiamės neatsakingai“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Lietuvos vyriausybė tvirtina toliau registruojanti norinčius grįžti namo asmenis ir ieško būdų, kaip juos parskraidinti.
Ministrų teigimu, lėktuvai gali būti užsakomi ir pargabenti lietuvius iš Vokietijos bei Prancūzijos. O štai Vilniaus oro uostas vis dar dar alsuoja.
Nors daugybė skrydžių yra atšaukti, tačiau vienas kitas orlaivis dar leidžiasi iš įvairių šalių ir lietuviai po truputį grįžta.
