Valstiečiai kategoriški – administracinė atsakomybė už nedidelį narkotikų kiekį prie gero neprives, todėl baudžiamosios atsakomybės reikia visais atvejais, nebent žmogus sutiktų privalomai gydytis. Specialistai sako, kad baudžiamoji atsakomybė narkotikų vartojimo Lietuvoje nesumažino, o kai kurių psichotropinių medžiagų naudojimas net gi išaugo.
Artūras, besigydantis nuo priklausomybės, pasakojo apie savo patirtį 16-ą metų vartojant narkotikus. „Pradžia kaip ir visų. Aš galvoju, nuo žolės prasidėjo. Alkoholis, žolė. Nenoras išsiskirti iš rato draugų. Ir viskas. Paskui prasidėjo sunkiau sunkiau ir daėjau iki heroino“, – sakė Artūras.
Šiandien vaikinas žaidžia futbolą ir gydosi nuo priklausomybės. Vyras pasakoja, kad dėl narkotikų ne kartą teko atsidurti pataisos namuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, bet supratęs, kad pasiekė dugną, pats savo noru nusprendė gydytis.
Artūras girdi valdžios diskusijas apie tai, kad baudžiamosios atsakomybės už mažą kiekį narkotikų taikyti nereikėtų, tačiau sako, kad pats tam nepritartų.
„Labai kvaila būtų taip padaryti, nes, kaip ir sakiau, aš pats pradėjau nuo žolės ir norisi paskui stipresnių tų pojūčių. Eigoj darysis vis tiek, kad žmonės pradės vartoti ar uostyti kokainus ir taip toliau, heroiną, tai ta prasme čia labai baisus dalykas iš tikrųjų, tai aš būčiau prieš“, – pasakojo Artūras.
Lietuvoje net už nedidelį narkotikų kiekį baudžiamąją atsakomybę pradėta taikyti dar 2017-aisiais. Visgi Seime susirinkę specialistai sako, kad net ir tai lietuvių nuo narkotikų neatgrasė. Kad lietuviai pradėjo vartoti daugiau narkotikų, rodo šiemet paskelbtas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktas nuotekų tyrimas. 2019-aisiais nuotekose aptikta dar daugiau kokaino, amfetamino ir ekstazio nei 2018-aisiais.
„Narkotinių psichotropinių medžiagų metabolitai yra tiriami nutekamuosiuose vandenyse. Tai tikrai mes negalime pasakyti, kad narkotikų vartojimas Lietuvoje mažėja. Iš tiesų, kalbant apie tam tikras medžiagas matome net gi tam tikrą padidėjimą“, – teigė departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
Žmonės, vartojantys narkotikus tą daro ne dėl mados ar smalsumo, bet dėl tam tikrų psichikos elgesio sutrikimų. Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotojos Aušros Širvinskienės, narkotikų vartojimo dekriminalizavimas perkeliant atsakomybę už jų vartojimą iš baudžiamojo kodekso į administracinį padėtų su narkotikais eksperimentuojantiems ar nuo jų priklausomiems žmonėms keisti ydingą elgesį – jiems reikia suteikti pagalbą, o ne juos bausti.
Pasak jos, kitų šalių patirtis rodo, kad panaikinus baudžiamąją atsakomybę už nedidelio kiekio kvaišalų turėjimą, narkotikų vartojimo šuolio nefiksavo.
„Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinės Tautos jos pasisako į sveikatą orientuotą požiūrį, o ne į baudimą. Nes priklausomybė arba bet koks elgesio keitimas yra būtent sveikatos sektoriaus, psichologų darbo dalis, o ne teisėjų, policininkų“, – kalbėjo Priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė.
Narkotikų dekriminalizavimas, pasak teisėjų, nereiškia kvaišalų legalizavimo. Narkotikų platintojai vis tiek išliktų baudžiami. Jaunų žmonių turinčių nedidelį kiekį narkotikų ir jų baudimas taikant baudžiamąjį kodeksą didina darbo krūvį ne tik policininkams ar teisėjams, bet ir kaštai valstybei nagrinėjant tokias bylas didesni nei taikant administracinę atsakomybę. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Aurelijaus Gutausko, baudžiamosios atsakomybės užtraukimas jaunuoliams dėl nedidelio kiekio narkotikų vartojimo smarkiai atsiliepia jų gyvenimui.
„Pats baudžiamasis procesas žmogų stigmatizuoja vykdant ikiteisminį tyrimą, teisminio nagrinėjimo procesas labai veikia tuos jaunus žmones. Galiausiai tas įrašas registruose apie jo baustumą iš tikrųjų taip pat turi įtakos jam darant karjerą, studijuojant, banke prašant paskolos“, – teigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas.
Apie jaunus žmones, vartojančius narkotikus, prabilo ir aktorius Giedrius Savickas. Pasak vyro, kai žmogui atsitinka bėdų dėl narkotikų, jis nenori kreiptis pagalbos, nes bijo būti pagautas ir nubaustas.
„Netekome vienos mergaitės dėl to, kad buvo baimė. Baimė, kad kažkas bus. Toks, žinot, na tame, kad kažkas pamatys, sužinos tėvai ir visa šita ir kad tai yra baisu, o gyvybė nebuvo baisu“, – sakė aktorius Giedrius Savickas.
Įstatymo pataisas dėl nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimo „Laisvės partija“ jau registravo .
„Jau tikrai labai daug Seimo narių supranta giliau šitą problemą, ne taip paviršutiniškai, kaip buvo pradžioje, įsigilina ir, manau, kad viskas bus gerai“, – teigė Seimo narė Morgana Danielė.
Tačiau atsakyti netruko opozicijoje esantys valstiečiai. Nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimui jie nepritaria ir siūlo baudžiamąją atsakomybę taikyti nepriklausomai nuo narkotikų kiekio, nebent žmogus sutiktų gydytis ir lankyti specialius kursus.
„Baudžiamoji atsakomybė, aš manau, yra labiausiai atgrasanti forma, bet kaip minėjau, jeigu būtų galimybė, tiems žmonėms, kurie suklydo, kurie vartojo pirmą kartą, tarkime pagaunami vieną kartą per metus, tiesiog juos na nutraukti baudžiamąjį persekiojimą, nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pasiųsti gydytis“, – įsitikinusi valstietė Agnė Širinskienė.
Valstiečius neramina ir tai, kad mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo projekto autoriai baudžiamosios atsakomybės siūlo netaikyti visiems narkotinių medžiagų vartotojams, ne tik marihuanos. Specialistai ir kai kurie Seimo nariai sako, kad narkotikų skirstymas į lengvus ir sunkius nepasiteisina, nes jie bet kuriuo atveju sukelia priklausomybę.
„Jeigu mes paimsime tas lengvąsias medžiagas, o žmones sergančius labiausiai paliksim po Baudžiamuoju kodeksu, tai ko mes siekiame, tos priemonės jos neveikia. Dekriminalizacijos tikslas turint tokią startinę poziciją, kokia jinai yra dabar, nėra tiesiog kažkam palengvinti rekreaciją. Tai yra sutrumpinti, kiek įmanoma, kelią nuo žmonių kenčiančių iki pagalbos“, – sakė konservatorius Arūnas Valinskas.
Siūlomos bausmės už nedidelio kiekio narkotikų laikymą, valstiečių taip pat netenkina. Šiuo metu narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projekto autoriai turinčius ir vartojančius nedidelį kiekį narkotikų žmones siūlo bausti už administracinį nusižengimą, kuris užtrauktų baudą nuo 20 eurų sugavus pirmą kartą, pakartotinai – nuo 100 iki 200-ų. Šiuo metu už narkotikų turėjimą be tikslo platinti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
„Nustato nerealiai mažas bausmes, tiksliau sakant mažas baudas ir tos baudos tarkim už nelegalų naudojimą narkotinių medžiagų mažo kiekio būtų mažesnės 7 kartus negu kažkur verdant samagoną“, – kalbėjo A. Širinskienė.
„Yra jau vienas toks pasiūlymas įregistruotas nuo 500 eurų už pirmą prasižengimą, kuomet tarkim nuo 600 eurų prasideda baudos už aplinkos teršimą radioaktyviomis atliekomis, tai man jau čia truputėlį prasilenkimas su logika“, – kalbėjo konservatorius Arūnas Valinskas.
Agnė Širinskienė sako, kad dekriminalizavus nedidelį kiekį narkotikų, tai gali ne tik paskatinti jų vartojimą, bet ir palengvinti gyvenimą jų platintojams ar kontrabandininkams.
„Kontrabandistai lengvai prisitaiko ir pradeda atitinkamas siuntas pakuoti ir vežti, kad nepatektų į baudžiamosios atsakomybės sritį, o išliktų administracinėje atsakomybėje, tai aš tikrai turiu nuogąstavimą, kad tas pats vyksta ir su narkotinėmis medžiagomis, – teigė Seimo narė Agnė Širinskienė.
Tiesa, valstiečių siūlymui baudžiamąją atsakomybę už narkotines medžiagas taikyti visais atvejais, išskyrus kai žmogus sutinka gydytis ir lanko specialius kursus, Seimas po pateikimo atmetė.
