Prieš metus Vaida paliko smurtaujantį vyrą. Šiam žingsniui ryžosi po dešimtmetį trukusios santuokos. Moteris pasakoja, kad santuokos pradžioje vyras smurtavo ir fiziškai, bet kartą ji nebeištvėrė – kreipėsi į policiją, sulaukęs bausmės vyras liovėsi.
„Tada aš jam atleidau, ir iš tiesų rankos jis daugiau nekėlė, bet psichologinis smurtas, nuolatinis persekiojimas, terorizavimas, įtarinėjimas nebūtais dalykais, savo emocijų išliejimas į mane, tai, ką atsineša iš gatvės, iš darbo, tęsėsi 10 metų ir visus juos aš gyvenau baimėje“, – sako kaunietė Vaida.
O psichologinis teroras, grasinimai tik aštrėjo. Moteris ilgai ruošėsi pokyčiams, po konsultacijų su specialistais apsisprendė – paliko vyrą ir apsistojo krizių centre, ten praleido pora mėnesių, o šiandien jau kuria naują gyvenimą – tad ir kitoms likimo sesėms pataria nebekentėti.
„Metus laiko lankiausi pas psichologę, ten radau daug atsakymų, supratau, kad mūsų situacija yra baisi, kad kenkia man, kenkia vaikams, tai riboja mūsų galimybes. Kad vaikai ima pavyzdį iš mūsų – prireikė metų, kad suprasčiau, jog tašką reikia padėt ne išeinant pas mamą, nes ten suranda“, – pasakoja Vaida.
Karantinas tik dar labiau išryškino smurto artimoje aplinkoje problemą. Namuose nuolat kartu būnanti šeima ir taip patiria nemenką iššūkį, tad smurto – fizinio ir psichologinio atvejų tik daugėja. Jei prieš karantiną policija apie tai sulaukdavo 4500 pranešimų per mėnesį, karantino metu skaičius viršija 5000.
„Stebėjome gan ryškų smurto atvejų padidėjimą pirmosios bangos metu. Baltijos visos trys valstybės išsiskiria smurto artimoj aplinkoj lygiu ir tai net lydima su tokiomis nusikalstamomis veikomis kaip nužudymai“, – teigia policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.
Dėl smurto sulaukiama ir daugiau pranešimų iš nepilnamečių, tik telefoninius skambučius pakeitė virtualūs pokalbiai.
„Vaikai kreipiasi į mus internetu ir vyksta tie vadinamieji pokalbiai internetu ar vadinamieji chatai. Tai tokios pagalbos ir tokių kreipimųsi nemažėja“, – kalbėjo „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis.
Vis dėlto, kaip aiškėja, ir iš smurtą patyrusių moterų, ir iš įvairių apklausų – vis dar daug atvejų lieka užgniaužti. Nes lietuvės vengia kreiptis pagalbos. O karantino metu pranešti kartais būna ir keblu.
„Patiriantys smurtą būdami karantino sąlygomis neturi galimybių pranešti informuoti ar paprašyti pagalbos. Tai galėtų padaryt ne tik skambučiu, bet ir trumpąja žinute. Tai turėtų užtikrinti bendrasis pagalbos centras“, – sako Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tyrimų duomenimis, 9 iš 10 smurtautojų – vyrai, o beveik 80 procentų smurto aukų – moterys. Tad anot Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo organizacijos vadovės, būtina kuo skubiau priimti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisas.
„Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme būtina įtvirtinti smurto lyties pagrindu sąvoką, apie ką moterų nevyriausybinės organizacijos kalba jau ne vieną dešimtmetį“, – pasakoja organizacijos vadovė Jurgita Cinskienė.
Kaip pastebi paramos moterims fondo „Frida“ vadovė – pagalba nukentėjusiems nuo smurto jau tėra gaisro gesinimas. O prevencijos labai trūksta.
„Su prevencija Lietuvoje yra blogai, karantinas ar ne mes tam neturim laiko, išteklių ir kas blogiausia iki šiol neturėjom politinės valios. Mes nedirbam su priaugančiom kartom, mes neauklėjam jaunų žmonių, neturim programų“, – teigia „Frida“ vadovė Daiva Baranauskė.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje nesmarkiai daugėja ir smurtą artimoje aplinkoje patiriančių vyrų.
