Dėl viso to kenčia viešųjų paslaugų kokybė. Specialistai neabejoja, kad po kilusio „Lietuvos geležinkelių“ skandalo atsiras mažai norinčių vadovauti ir šiai bendrovei – dėl baimės atsidurti politinių intrigų verpete ir susitepti reputaciją.
Inovatyvi ir patraukli užsienio investicijoms – taip Lietuva save pristatė „EXPO“ parodoje Dubajuje, tokią žinią valdžia apie šalį siunčia ir kituose forumuose. Visgi, jei tvirtai ant kojų stovintis privatus verslas Lietuvoje sugeba darbuotojams siūlyti konkurencingas algas, problema dažnai tampa rasti valstybės valdomų įmonių vadovų.
Pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija greitai ieškos naujos – Inovacijų agentūros – vadovo. Jis ar ji „į rankas“ uždirbtų 2,5-3 tūkstančius eurų.
„Vasaros pabaigoje ieškojome ir „Investuok Lietuvoje“ vadovo, jį pavyko surasti. Šiuo metu ieškosime „Keliauk Lietuvoje“ ir naujosios Inovacijų agentūros“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.
Viešųjų įstaigų vadovų algos mažesnės nei dešimttūkstantiniai, už prezidento didesni valstybės valdomų įmonių vadovų uždarbiai. Vidutinį Lietuvos gyventojų uždarbį jie lenkia dešimt ar keliolika kartų.
Lietuvos banko vadovo alga be premijų „į rankas“ siekia 8000-ius, „Igničio“ – daugiau kaip 6000, „Litgrid“, „Lietuvos geležinkelių“, „Lietuvos pašto“, Klaipėdos uosto – per 5000 eurų. Panašiai tiek, kiek uždirba prezidentas.
Visgi bendrovių valdysenos ekspertas Rytis Ambrazevičius pastebi, kad panašia veikla užsiimančios privačios bendrovės vadovams atseikėja ir dukart tiek. O latviai ar estai valstybės įmonių vadovams nepagaili ir Lietuvoje sunkiai įsivaizduojamų sumų. Pavyzdžiui, Latvijos oro linijų „Air Baltic“ vadovui.
„Su visais priedais per metus jis gauna beveik milijoną eurų atlyginimą. Ir mes žinom, kaip gerai veikia šita įmonė. Prieinam prie senos patarlės – kiek moki, tiek ir gauni“, – teigia bendrovių valdysenos ekspertas Rytis Ambrazevičius.
O vadovų, apmokamų iš biudžeto, trūksta. Šiuo metu tuščios bent keturių valstybės ar valstybės valdomų įmonių vadovų kėdės, taip pat – ir dėl baltarusiškų trąšų skandalo neseniai pasitraukusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos postas.
„Tas atsilikimas – net jeigu mokėtume aukščiausius koeficientus ir maksimalų leidžiamą pastoviosios dalies atlygį, jis vis tiek labai smarkiai atsilieka nuo rinkos“, – aiškina J. Neliupšienė.
„Reikia pasisemti naujų žmonių iš privataus sektoriaus, iš kur daugiau jie gali ateiti? Ir tada prasideda abrakadabra, kad sunku konkuruoti, nelabai žino, kaip konkuruoti, nelabai stengiasi konkuruoti. Kartais yra pozicijų, kad nesulaukia nė vieno kandidato per kelis mėnesius“, – sako „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius.
Darbuotojų paieškos bendrovės direktorius pastebi, kad darbo skelbimai į tokias pozicijas pritraukia nebent kompetencijos stokojančius ir laimę bandančius kandidatus.
„Atlyginimas per žemas ir nesiūlome papildomų verčių. Kas į mus gali kreiptis? Žmogus, kuris neranda darbo niekur kitur“, – kalba K. Blaževičius.
Apmaudą dėl to Seime neseniai liejo ir premjerė.
„Todėl mes ir nerandam valstybės tarnyboje įvairių institucijų prie ministerijų vadovų, kad nelabai jiems ką galime pasiūlyti. Malkų nemažai galime pasiūlyti, bet motyvacijos – tikrai ne kažką“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Tikrai ne 30-40 proc., kaip kai kas mėgsta pasakyti, ne tokie skirtumai, bet 20 proc. yra ženklus skirtumas, kai kalbame apie 6-7 tūkst“, – sako K. Blaževičius.
Tiesa, atbaido esą ne tik mažesnės nei privačiame sektoriuje algos, bet ir didelė rizika susikompromituoti, kaip atsitiko jau buvusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Bartuškos atveju.
„Net neabejoju, kad daugelis, kurie rimtai svarstė teikti kandidatūrą į didžiųjų valstybės įmonių vadovų pozicijas, po tokio atvejo tikrai apsigalvojo“, – sako R. Ambrazevičius.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė aiškina, kad Vyriausybė kelia koeficientus valstybės valdomų įmonių vadovams, visgi to neužtenka.
„Liepos mėnesį buvo pakeistas VVĮ, VšĮ nutarimas, lapkritį – dėl VĮ nutarimas. Tų valstybės įmonių, kurios atlieka su viešuoju administravimu susijusias funkcijas, svarbios nacionaliniam saugumui. Manau, kad ateityje reikėtų peržiūrėti tuos atlygius“, – kalba J. Neliupšienė.
„Mes nenorim mokėti, tada pritraukiam ne tuos, kuriuos galėtume pritraukti ir galim turėti ne tuos rezultatus, kuriuos norim turėti“, – tikina R. Ambrazevičius.
Tačiau buvęs premjeras Saulius Skvernelis mano, kad vadovų algos – mažiausia problema.
„Kintamosios dalys, premijos – tai yra kosminiai atlyginimai. Nereikia sakyti, kad dėl to nekonkuruoja“, – sako S. Skvernelis.
Vadovus esą augintis turėtų pačios valstybės įmonės, o tam pirmiausia reikia didinti algas žemesnio rango darbuotojams.
„Kai įmonės vadovas gauna 10 tūkst. atlyginimą, o ministerijos specialistas, departamento vadovas negauna 2 tūkst., aišku, niekad neprisitrauksi“, – tikina S. Skvernelis.
Pastaruoju metu vis garsiau apie būtinybę pasididinti algas prabyla ir politikai. Eilinis stažo valstybės tarnyboje nesukaupęs Seimo narys uždirba 2000 eurų „į rankas“ – tiek, kiek neretai sėkmingose privačiose įmonėse uždirba nevadovaujančias pareigas užimantys asmenys.