Geografijos pamoka šeštokams Kauno Aleksandro Puškino gimnazijoje. Čia – ir 15 ukrainiečių. Iš karo baisumų ištrūkę vaikai jau pradeda krimsti mokslus Lietuvoje. O į susitikimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministre atėję mažesnieji pasakoja, jau susirado draugų, o ir pamokų ar vertinimo skirtumai – negąsdina.
„Pažymiai iki 10. Skiriasi ir pamokos. Rusų, kitokia istorija, biologija. – O pas jus kokie pažymiai? – iki 12…“, – pasakoja ukrainietis Nikolaj.
„Aš antrokė, bendraklasiai labai geri, visi supranta rusiškai… – Patinka čia tau? – Taip“, – sako ukrainietė Angelina.
„Labiausiai man patinka matematika. – Kodėl? – Nes ten galima mokytis skaičiuoti“, – kalba ukrainietė Daša.
O juos į klases palydintys tėvai ar seneliai graudinasi ir jaudinasi. Štai Lena iš bombarduojamo Kyjivo su vaikais išlėkė kaip stovi. Kelionė iki Lietuvos truko dvi paras. Čia juos priglaudė nepažįstami žmonės.
„Pasiėmėm tik dokumentus ir vaikus. Tai viskas, ką suspėjom pasiimti… Čia viską mums surinko žmonės, kiekvieną dieną mums nešė krepšius rūbų, batų. Viskas ką mes apsirengę – tai mums padovanojo, nešė produktus, kosmetiką… Net šiurpuliukai per kūną bėgioja“, – pasakoja ukrainietė Lena.
O Valentiną karas užklupo atostogaujant Egipte, tad grįžo nebe į Charkivą, su anūkais jau skrido į Lietuvą.
„Labai dėkingi, kad mus supranta… labai sunku… – Sunku kalbėt? – Taip... Norisi namo, bet Charkivą labai susprogdino, nežinau“, – kalba ukrainietė Valentina.
Pasak gimnazijos vadovo, įstaigoje laisvų vietų jau nebeliko – priėmė pusketvirto šimto pabėgėlių iš Ukrainos. Jie mokysis ir lietuvių kalbos.
„Jiems skirtas nemokamas maitinimas, nemokamas pravažiavimas, susitvarkyti tuos dalykus, kad lietuvių kalbos pamokose jie būtų atskirai, kaip pradedantys mokytis lietuvių kalbą“, – aiškina gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius.
Vaikai pamažu pratinasi prie pokyčių, nors kai kuriems adaptuotis sunku.
„Aš jau sakau jūs ir lietuviškai mokat tokie bendriniai žodžiai, kaip „Kишеню, Дякую, родзинки“, čia aš ukrainiečių kalba pasakiau, bet jūs suprantate kokie jie yra…“, – kalba E. Griškevičius.
Kauno švietimiečiai sako, miesto ugdymo įstaigos pasirengę priimti apie pusketvirto tūkstančio mokinių iš Ukrainos. Mokyklose bus įdarbinti ir jų artimieji.
„Kurių išsilavinimas yra pedagogika, tai turim duomenų bazę ir pagal galimybes ieškom, kaip įdarbinti, kad jos galėtų dirbti tose mokyklose, kur yra daugiau vaikų“, – teigia švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.
Anot ministrės, o visoje Lietuvoje ukrainiečių vaikams numatyta apie trisdešimt tūkstančių vietų, kol kas įstaigose registravosi apie 1,5 tūkstančio moksleivių, nors skaičiuojama, į šalį atvyko apie 8 tūkstančiai. Greičiausiai vietų nebelieka ten, kur pamokos vyksta rusų kalba.
„Tai čia, turbūt, pagrindinis iššūkis. Bet mes tikrai raginame ukrainiečių tėvus ir jų vaikus lankyti lietuvių kalba mokyklas, nes nežinome, kiek užtruks ta situacija, karas, kiek vaikai gyvens Lietuvoje. Kai kurie galbūt ir pasiliks“, – sako ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Sunkiausia adaptuotis vyresnių klasių moksleiviams, kai kurie net renkasi žemesnę klasę. Ieškoma ir įvairių būdų, kad abiturientai galėtų be trikdžių laikyti egzaminus.
