Didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos vieta gal ir neskamba kaip pati saugiausia turistams, tačiau prieš koronaviruso pandemiją per metus apsilankydavo net apie 120 000 turistų. Dabar apleistą miestą, milžinišką sarkofagą dengiantį sprogusį reaktorių ir aplink esančias radiacija užterštas apylinkes Ukraina prašo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Įprastai į jį įtraukiama visai žmonijai reikšmingos ir išskirtinę visuotinę vertę turinčios vertybės. Tokios kaip puošnūs senamiesčių ansambliai, architektūros šedevrai ar nuostabaus gamtos grožio kampeliai. Sąraše jų per tūkstantį. Visgi Ukraina įsitikinusi, kad amžiams radiacija užteršta ir griuvėsiais virtusi vietovė ne ką mažiau išskirtinė ir verta vietos presitižiniame paveldo sąraše.
„Černobilio zonos svarba siekia toli už Ukrainos sienų. Kalbame ne tik apie šios vietos įamžinimą, tačiau ir apie bei žmogaus teisių istoriją“, – sako Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkachenko.
Gavus UNESCO pasaulio paveldo statusą, Ukraina tikisi į Černobilio apylinkes pritraukti daugiau turistų. Esą daugiau žmonių galės susipažinti su liūdna nelaimės istorija, kai dešimtys tūkstančių čia gyvenusių žmonių namus turėjo palikti tik su tuo ką spėjo pagriebti, prarado sveikatą ar apskritai neteko gyvybės.
Be to, esą UNESCO statusas padėtų pradėti įvairius mokslinius tyrinėjimus. Saugomoje zonoje gamta palengva susigražina tai, kas ankščiau buvo gausiai apgyvendinta vietovė.
Kažkada užimtais keliais dabar laksto tik briedžiai. Visgi turistams iš saugių vietų 30 kilometrų aplink Černobylį esančioje zonoje nuklysti nevalia. Elektrinę prižiūrintys specialistai sako, kad prireiks dar ištisų dešimtmečių, čia būtų saugu praleisti daugiau laiko ir pradėti net ilgesnius radiacijos matavimo darbus. 10 km spinduliu aplink elektrinę dirbti turbūt apskritai niekada nebus galima.
