Servų ūkyje Šiaulių rajone braškių skynimo metas. Lauko vagos pilnos prisirpusių uogų, bet skynėjų yra vos vienas kitas. O dar vyraujantys karščiai plušantį ūkininką kaip reikiant kelia nerimą.
„Tie karščiai 30 ir daugiau, uogos kepa, po to bijome škvalų, kad bus taip, kad nebebus, ką skinti. Ir dėl tų darbuotojų neramu kaip visada“, – sako ūkininkas Dainius Serva.
Lauko darbų sezonas pačiame įkarštyje, o talkininkų reikia ieškoti lyg su žiburiu. Vylėsi papildomų skynėjų sulaukti pasibaigus mokslo metams, bet užsitęsęs karantinas sujaukė visus ūkininko planus. Šiuo metu braškių lauke darbuojasi vos vienas moksleivis. Beplušantis jaunuolis sako, kad jo bendraamžiai ieško darbo vasarai, bet ne bet kokio.
„Nelabai žmonės keliasi ryte anksti. Dėl kėlimosi ar dėl darbo sunkumo? Ir dėl darbo sunkumo nelabai jie čia padirbtų, nes su nugara kai kuriems draugams blogai“, – sako 17-metis.
O pats ūkininkas įžvelgia ir baimės faktorių: „Būdavo šiuo laiku ir moksleivių, ir studentų, matyt, užimti. Žmonės daug ir bijo paskambina nori skinti pasakai, kad darbini legaliai, ačiū, nebenoriu, bijo, kad negaus išmokų ar prastovos kokios.“
Priklausomai nuo darbo pas ūkininkus sezoniniai darbininkai gali užsidirbti nuo keliolikos iki pusės šimto eurų per dieną. Bet kai orai tokie geri, kaip šiuo metu, dalies jų neįmanoma prisišaukti.
„Kiek prisiskinsi, tiek turėsi, čia priklauso ir nuo savęs, jei nori užsidirbti, užsidirbsi, viskas čia labai gerai“, – teigia lauko darbininkė Modesta.
Ūkininkė Regina Valiukienė atskleidžia ir įkainius: „3,5 euro valandai skiriam darbui, už nugaros nestovime.“
Panevėžio rajone Miežiškiuose ūkininkaujanti Valiukų šeima mielai ravėti įdarbintų 4 žmones, bet šiuo metu norinčiųjų padirbėti kaime nėra. Ūkininkai skaičiuoja, kad per kelerius metus daržininkų veiklos susitraukė iki minimumo.
„Papildomų rankų šiuo laiku ypatingai dabar sunku rasti kaime. O Miežiškių kaimas palyginti nemažas, yra tų gyventojų. Kad ateitų kas nors ir mielu noru pasisiūlytų, tai ne. Dabar visiems karšta, mums, ūkininkams, nekaršta, o jiems karšta ir jie mielai ten prie upelio deginasi. O kad mums želia daržuose žolė, tai tik mūsų bėda“, – pasakoja R. Valiukienė.
Teko sumažinti plotus. „Dirbdavome, kokį 11 hektarų užsodindavom bulvių, o šiais laikais kainų nebėra, pasilikom 1 hektarą“, – atskleidžia ūkininkas Vilius Valiukas.
Papildomų darbuotojų šiuo metu ieško ne tik uogininkai ar smulkūs ūkininkai. Štai uždarosios akcinės bendrovės „Genetiniai ištekliai“ direktorius, valdantis mišrų gyvulių ir grūdų ūkį netoli Panevėžio, neranda net kvalifikuotų darbininkų.
„Netekom dviejų traktorininkų, kurie išėjo į pensiją. darbo sąlygos geros, o traktorininkų nėra. Kadangi esame mišrus ūkis, reikia ir melžėjų, reikia ir šėrikų“, – teigia bendrovės direktorius Audrius Zalatoris.
Dirbti ūkyje jaunimas nesiveržia. Jų nevilioja nei 800, nei 1000 eurų alga į rankas. Verslinių sodų asociacijos prezidentė Vitalija Kuliešienė sako, kad situacija su darbuotojais žemės ūkio sektoriuje nepavydėtina jau ne pirmus metus, tačiau pandemija šią problemą dar labiau paaštrino. Mat badymai čia vežtis sezoniniams darbams užsieniečius nepavyko.
„Žmonės net neklausia apie atlyginimą, nenori eiti, nes prie gyvulių. Apie 800 tikrai gauna, nu nenori. Melžėjos dar daugiau, taip iki 1000 melžėja gali gauti. Ir gauna, kurios dirba“, – atskleidžia A. Zalatoris.
Tikėtasi, kad dėl pandemijos į Lietuvą grįžę tautiečiai puls uždarbiauti Lietuvos ūkiuose, bet taip neatsitiko. Dalis emigrantų grįžo dirbti, bet nedidelė.
