Išguldytą javų lauką rodantis pakaunės ūkininkas Juozas Staliūnas sako patyręs šoką, lietus ir audra taip kone su žeme sulygino 120 hektarų kviečių.
„Šitos veislės, šitam lauke, 90 procentų guli. Kiekvieną dieną nyksta, stiebas palaužtas, dabar vyksta grūdo auginimas, tai tas procesas bus sulėtėjęs“, – sako ūkininkas Juozas Staliūnas.
O kitame plote pasidarbavo miško žvėrys: varpas nukandžiojo elniai, javus išgulėjo šernai. Bet daugiausia žalos pridarė stipri liūtis – nuostoliai milžiniški.
„Grūdas bus smulkus, žiūrint kokia ta rugiapjūtė bus, jei bus ir kūlimo metu drėgna, tai tie grūdai pradės dygti ir kokybės maistinių tai čia jau tikėtis neverta, jeigu duos Dievulis kažkiek prikulsim pašarinių grūdų“, – pasakoja J. Staliūnas.
Ūkininkas viliasi stebuklo, kad bent dalį derliaus išgelbėtų. Sako jo nedraudęs, tad nuostolių nieks nepadegs:
„Jeigu būtų saulėtos dienos, jis džiūtų, noktų lengvėtų, bet jei bus kad lietus dar spaus, tada prasidės puvimas, ir pradės dygti grūdai varpose.“
Stichija išguldė pasėlius visoje Lietuvoje. Ornamentais išmarginti javų laukai Vilkaviškyje. Išvartyti miežiai ir kviečiai Kėdainiuose, prie Mažeikių ar Pasvalyje. Po šiltos žiemos planavę įspūdingą derlių, dabar grūdų augintojų asociacijos atstovai sako, kad pusė pasėlių sunaikinta, nuostoliai – dešimtys milijonų eurų.
„Jau neabejojama, kad ne pačio derliaus mažės, bet kokybiniai parametrai iš karto kris“, – teigia asociacijos administratorius Linas Jankauskas.
Tad gali pritrūkti aukštos kokybės grūdų. Ar nebrangs duona? Specialistai sako, jei ir kils kaina, tai ne dėl grūdų.
„Turime nuraminti Lietuvos gyventojus ir duonos vartotojus, kad duonos savikainoj galutinėj grūdų kaina sudaro tik keletą procentų“, – kalbėjo L. Jankauskas.
Bet štai ūkininkams nieko paguodžiančio pasakyti negali, pajamas jie praras, nes grūdai jei ir užaugs, bus prastesnės kokybės, o su tokia pasaulinėse rinkose nepakonkuruosi.
„Jeigu kitose šalyse situacija bus palanki, tai grūdų kaina kris, jau tas ir šiandien matosi, grūdų kaina yra pakritusi lyginant su pavasario kainomis ir tokie Lietuvos lygmeniu patirti nuostoliai mažina ir pačių ūkininkų pajamas“, – teigia L. Jankauskas.
O štai šeimos ūkio puoselėtojo Algimanto Pėstininko laukai-sugulę javai, vandenyje paskendusios bulvės, paplautos morkos ir krušos sukapoti kopūstai:
„Daugiausia bus prarasta bulvių, apie 30 proc derliaus, o kitų kokybė neaiški dar.“
Jo javų laukai drausti, tad laukiama ekspertų vertinimo, o štai kitkas gamtos malonėje. Jei burokėliai ar morkos dar užaugs, kopūstų gūžės bus jau mažesnės, o štai bulvės dabar pūva:
„Jeigu žiema lepino tai vasara baudžia už tai turbūt. Javai suguldyti, bulvės prigers, o bulvė jautri vandeniui, trys paros vandeny – viskas negrįžtamai.“
Daržovių augintojų asociacijos vadovė sako bulvių kaina rudeniop gali kilti, mat jų daug sunyks. Ji prasitaria, kad dėl tokių drastiškų orų permainų, ir greito vartojimo laukuose auginamų lietuviškų daržovių gali pritrūkti, o ir kaina kilti.
„Kaina priklauso nuo pasiūlos ir paklausos. Tai gali būtų atvežta iš kitų šalių, bet lietuviškų salotų kažkuriuo metu gali sutrikti, kažkuriuo metu gali būti per daug, nes tokie orai labai išbalansuoja natūralų tą konvejerį“, – sako daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė.
Prarasta dalis laukuose auginamų agurkų, lietus nuniokojo svogūnų laiškus. Grėsmė kyla ir svogūnų gumbams, mat dėl per didelės drėgmės svogūnus puola ligos. Nuostolius įvertinti sunku, esą tikroji situacija paaiškės vasaros pabaigoje.
