Bet ministras sako žaidimuose nedalyvaus. O sveikatos specialistai sako, kad tokie iššūkiai gali baigtis rimtais negalavimais. Ūkininkai savą tiesą įrodinėja ne demonstruodami atliktus vandens ar dirvos tyrimus, o išbandydami savo kailiu. Jie geria vandenį tiesiai iš melioracijos griovių ir tai viešina socialiniuose tinkluose.
„Tas vanduo ne tik švarus, bet ir geriamas – štai pilna stiklinė vandens ir aš jį drąsiai galiu gerti“, – kalba Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.
Esą toks griovio vanduo, toli nuo miestelių ar judrių gatvių pakankamai švarus, išsivalo tekėdamas per dirvožemį. O dar vienas ūkininkas siurbteli iš drenažo vamzdžio čiurlenančio vandens.
„Atsigersiu vandens, ištekančio iš mano laukų“, – sako ūkininkas Martynas Puidokas.
Jis netgi meta iššūkį Aplinkos ministerijai ir pačiam ministrui.
„Ar Aplinkos ministerijos atstovai išdrįs atsigerti vandens iš po nuotekų valymo įrenginių. Ar jis tikrai toks švarus, kaip teigiama visuomenei?“, – kalba M. Puidokas.
Aplinkos ministras sako tokiuose žaidimuose nedalyvaus, bet vardija, iš kurių gamtos vietų ryžtųsi paragauti vandens.
„Nebandykite to daryti namie, ūkininkai, prašau nerodyti blogo pavyzdžio. Aš galiu išgerti iš Ūlos, iš Merkio, iš Čepkelių raisto, kur kiminai auga, ten yra gamtos apsaugoti ir šaltiniuoti upeliai ir upės“, – teigia Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Bet daugelio Lietuvos vandens telkinių būklė, deja, itin prasta. Ir dėl to kaltas ne vienas.
„Lietuvoje tik trečdalis upių ir ežerų yra geros būklės – taršos yra iš visur: pramonės, žmonių buitinių nuotekų tinklų, miesto valyklų, iš žemės ūkio, visi turime suprasti, kad Baltijos jūroje vandens skaidrumas vos vienas metras“, – tvirtina S. Gentvilas.
Lietuvos žalieji tvirtina, kad vandens telkinių tarša vis didėja, ir prie jos tikrai prisideda ir žemdirbiai. Mat nors yra nustatytos normos, apibrėžiančios, kiek, kur tręšti, prie kiekvieno ūkininko kontrolieriaus nepastatysi.
„Valstybėje kontrolė, kiek trąšų sunaudojama praktikoje, yra labai silpna, niekas negali pasakyti, ar ūkininkai laikosi tų normų, kurios nustatytos teisės aktuose tręšiant laukus, o iš padarinių, kuriuos galime stebėti, kad ir iš paviršinių vandens telkinių matom, kad tos normos nėra laikomasi“, – aiškina Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Bet ūkininkai savo kaltės nemato, tvirtina, kad ūkininkauja atsakingai ir tvariai, o kylant kainoms – apie perteklinį trąšų ar kitų priemonių naudojimą nėra net kalbos.
„Mes pradėjom taikyt modernias technologijas, sudarinėjam tręšimo planus, žemėlapius, naudojam trąšų kiek reikia ir ten kur reikia, turim išmanią techniką, kuri skleidžia normą pagal užduotą planą“, – sako grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.
O visuomenės sveikatos specialistai, išgirdę apie tokį eksperimentą, jį vadina beprotybe.
„Čia nesąmonė, aš suprantu, kad reklamos tikslais ūkininkas padarė tokį šou, reikėtų paklausti, kaip jis jautėsi, kad jis tuo metu išgėrė ir nenukrito, tai taip“, – kaba visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
Po kelių dienų paklaustas ūkininkas atvirauja, esą savijauta nepablogėjo.
„Tikrai ne, vanduo, tarp kitko, buvau nustebęs dėl skonio, labai skanus. Visi mes vaikystėje gerdavom tą vadinamą drenažo vandenį ir tai buvo laikoma normalu, jis pakankamai švarus, aš jį drąsiai geriu, vaikystėj gėriau ir dabar geriu“, – tikina A. Macijauskas.
Vis dėlto, specialistai sako, su sveikata taip juokauti nederėtų. Mat pasekmės gali būti liūdnos, štai kokius negalavimus gali sukelti toks vanduo.
„Tai vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, tokie užkrečiamom ligom pasitaikantys simptomai. Pavojus būtų didesnis, jeigu patektų patogeninių mikroorganizmų – tai tada vienokia ar kitokia žarnyno infekcija“, – pasakoja I. Taraškevičienė.
Ir primena, kad geriamasis vanduo turi atitikti higienos normas. Ir jis tiriamas gan dažnai.
