Klimatologai šios ryto reiškinio nelinkę vadinti anomalija, mat žiema pavasarį jau yra buvusi prieš trylika metų.
Per naktį Suvalkijoje tiek prisnigo, kad pavyksta besmegenį nulipdyti. Gausiai pasnigo ne tik Marijampolėje. Taip pat ir Vilkaviškyje. Čia irgi net keli centimetrai sniego. Vilkaviškiečiai sako girdėję prognozes, kad gali pasnigti. Tačiau, kad pridrėbs tiek – niekas nesitikėjo:
„Puiku. Žiema. Žiema. Ar ne taip?“
„Nu va, gaila. Mano bulvės sudygusios jau. Nežinia kaip bus. Dar iki penkių praneša šalčio.“
„Visi žiedai, braškės. Viskas turėtų nušalti.“
Dzūkijoje, Lazdijų rajone jau ganiava prasidėjusi – gyvuliai išginti į ganyklas. Štai net avys, rodos, nesupranta, kas įvyko. Savaitgalį – šilumos kone kaip vasarą – per 20 laipsnių, saulė kepino ir vakar, tad visos be vargo rupšnojo žolę. O štai šiandien tenka jau klampoti po sniegą ir ėdesį traukti iš po jo.
Antradienio rytas Kalėdomis pakvipo ir Panevėžyje. Čia storu ir puriu sniego sluoksniu pasidengė ne tik miesto gatvės, medžiai bet ir žydintys augalai, tačiau žiemiški orai ilgai išsilaikyti neturėtų įdienojus jis sparčiai tirpsta.
Kas iškritusiu sniegu puolė džiaugtis su vaikais skubėdami lipdyti sniego senių, kas per socialinius tinklus dalintis pavasarinio pokšto nuotraukomis. Panevėžyje gausiai iškritusiu sniegu džiaugėsi ir imigrantai:
„Išėjau į lauką, žiūriu, senis besmegenis nulipdytas, sakau, reikia nufotkint, nes gegužės mėn. dar tokio nemačiau bajerio.“
„Tuoj draugei siunčiau, sveikinau su naujais metais.“
Tačiau kam džiaugsmas, o kam rūpestis – štai iš ryto į sodą atskubėjęs rado Dembavos medelyno obuolių augintojas Gytis Kuliešius:
„Na ką, bičiuliai, draugai tokių spalvotų girliandų neteko matyt.“
Ne tik sodininkai, bet ir užkietėję daržininkai dėl pamatyto vaizdo kiemuose ir daržuose išsigando. Mat sniegas storu sluoksniu padengė ir žydinčias vyšnias, ir obelis, ir gėles:
„Mano uošvienė kaime gyvena, šiltnamy pasodino, dabar laksto, nežino, ko daryt.“
„Pažeidimų yra, bet tai toli gražu ne tas pats, kas praeitais metais. Nes ta drėgmė, tas sniegiukas, jis apsaugo kažkiek tą žiedą. Bet va, kaip matot, yra skirtumas žiedo, iš karto matosi.“
Pernai per vieną naktį dėl šalnų Dembavos medelynas neteko net 90 proc. viso obuolių derliaus.
O štai Kauno regione ugniagesiai vos spėja suktis, naktį gausiai iškritęs sniegas pridarė didžiulių bėdų, virto milžiniški medžiai, jie krito ant elektros laidų.
Pasak elektros tiekėjų, iš viso Lietuvoje ryte apie dešimt tūkstančių namų ūkių neturėjo elektros. Daugiausia elektros laidų griūvantys medžiai nuplėšė Kauno, Vilkaviškio krašte, netoli Vilniaus ir Panevėžio. Visus gedimus elektros tiekėjai žadėjo sutvarkyti iki vakaro. Kylant į kalną link Romainių teko uždaryti net eismą, kol bus supjautas didžiulis medis.
Dėl nulaužtų medžių Kauno regione ugniagesiams buvo daugiausia darbo. Skaičiuojama, kad čia jų šalinti skubėta apie šimtą kartų.
„Užkritę medžiai ant automobilių, juos reikia bandyt išsaugoti, kad jie labiau nenukentėtų, užvirtęs medis ant laidų, reikia sulaukti spec. tarnybų, kad atjungtų laidus“, – sako pajėgų valdymo skyriaus specialistas Erikas Baltrimavičius.
Štai Šilo gatvės gyventojai rytą žvilgtelėję per langus neteko žado – virš kelio kabojo lūžusi stora šimtametė pušis. Virsdami medžiai Kauno krašte apgadino apie 15 automobilių.
„Nesaugu, ėjome patys apžiūrėti, ne bijojome, kad yra išverstos ir šaknys, visi apželdinimai, ir žmonės, ir mašinos važiuojančios, nesaugu“, – pasakoja kaunietė Paula Mateikienė.
O kol atvykę ugniagesiai aplink pavojingai pakibusią pušį tveria STOP juostą, kauniečiai mėgaujasi pievą padengusiu bemaž delno storio sniego sluoksniu – štai kokį didžiulį besmegenį nulipdo ir dar papuošia.
O vėliau šalia vėl burzgia pjūklai, tik jau želdinius mieste prižiūrinčių gatvių apšveitimo specialistų rankose. Šiandien jie dirba be atokvėpio – pluša net trys brigados.
„Daug, nespėjame suktis, tiek privertė medžių“, – teigia apželdinimo skyriaus darbų vadovas Artūras Tumėnas.
Nuostoliai kai kam nemenki, laimė, apsieita be aukų ar sužalojimų. O štai Geležinio Vilko gatvės gyventojai atsisveikina su buvusia gražuole išsikerojusios Ieva.
Gamta nepasigailėjo ir istorinių, Vilniuje esančių Bernardinų kapinių. Iš vienos pusės matome nuvirtusius medžius, iš kitos – nulūžę kryžiai.
Nieko nuostabaus, sniegas Vilniuje keliolika minučių buvo toks sunkus ir šlapias, kad neatlaikė ir ilgamečiai kryžiai, o su jais bei medžiais, vietomis kapinėse virto ir tvoros. Pernakt pavasaris virtęs žiema, regis, nestebina tik klimatologų.
Tiesa, ir jie sako, kad nors sniegas gegužės vidury – Lietuvai jokia anomalija, tačiau reiškinys išties neįprastas. Panašų pokštą gamta gegužę iškrėtė prieš keturiasdešimt ir prieš trylika metų.
„Kai labai staigiai keičiasi šiluma šaltis, jie iš tikrųjų aštrėja ir vykstant klimato kaitai. Tai toks vienas iš padarinių, kai mes kalbame apie klimato kaitą. Tai ekstremalėjimas, kai kaitaliojasi taip orai. Paprastai tas šalto oro įsiveržimas, jis būna kontrastingas“, – kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas.
Pasak orų žinovų, šįryt sniegu pasidengė beveik visa Lietuva. Jo išvengė tik pajūris. Bene storiausia sniego danga 9 ryto užfiksuota ties Rokiškiu, Utena ir Kaunu. Visur čia pridrėbė 6-ių centimetrų sniego dangą. Gamtininkai profesionalai tikina, kad šįrytinė išdaiga itin dideliu sukrėtimu augmenijai netaps. Esą tiek žiedams, tiek būsimam derliui kur kas baisiau šalnos, nei pats sniegas.
„Jeigu turim apie nulį, nežiūrint tą kaip sakyti gausų snygį. Tai yra mažesnis šokas, nei šviestų saulė ir būtų kokie minus penki ar minus septyni laipsniai“, – sako VU botanikos sodo atstovas Darius Ryliškis.
Liūdniau gali baigtis nebent augalams, mėgstantiems pietinį klimatą. Klimatologai nuramina bent tiek, kad panašių staigmenų besibaigiantis pavasaris neiškrės. Tiesa, pareigūnai džiaugiasi, kad iškritęs sniegas nepridarė rūpesčių keliuose. Pareigūnams ši diena nebuvo išskirtinė, smulkių avarijų pasitaikė, bet apsieita be rimtesnių įvykių.
