„Vieni iš mano pirmųjų prisiminimų yra iš gilios vaikystės, kuomet aš pasislėpdavau močiutės miegamajame, kuriame būdavo mano pusseserių drabužiai. Apsirengdavau sijoną ir jausdavausi puikiai“, – pasakoja vaikų gydytoja Alisa.
Tai buvo pirmieji šios elegantiškos moters žingsniai link savo tapatybės suvokimo. Šiandien pasipuošusi raudona suknele ji primena fatališką moterį, tačiau dar visai neseniai 32-ejų metų gydytoja Alisa buvo vyras. Prieš lyties keitimą ji turėjo žmoną ir augino tris vaikus. Nors apie savo asmeninį gyvenimą moteris atvirauja nenoriai, Alisa užtikrina – namiškiai su jos pokyčiais, bėgant laikui, susitaikė. Tačiau teisinė situacija, kurioje po lyties keitimo atsidūrė ji – tikrai nepavydėtina.
„Kadangi turiu tris vaikus ir nėra jokio reglamento, kaip tai turėtų būti daroma, mano vaikų gimimo liudijime yra seni mano duomenys. Dėl to nuolat iškyla problemų įrodant tėvystės ryšį.“
Alisa tikisi, kad Lietuvoje bus ieškoma sprendimų, kaip užtikrinti translyčių asmenų teises. Pasak moters, translyčių problemos tyko visur – pradedant nuo paso keitimo, kurį turi palaiminti teismo sprendimas, baigiant medicininėmis paslaugomis. Išsigandusi neapibrėžtumo Lietuvoje, moteris savo ateitį nusprendė kurti Londone, kur šiuo metu ligoninėje dirba vaikų gydytoja.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sutinka – Lietuva privalo užtikrinti lygias teises žmonėms, nepriklausomai nuo jų lytinės tapatybės.
„2019-ų metų, vienu naujausiu nutarimu turi būti aiškinama taip, kad jie draudžia diskriminaciją visose srityse, remiantis ir tokiu kriterijumi, kuriuo yra lytinė tapatybė. Na, o dabar, kad tos diskriminacijos nebūtų, yra ir įstatymų leidėjų uždavinys“, – pasakoja Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Per pastaruosius trejus metus teismai dokumentus leido pasikeisti 50-iai translyčių asmenų. Viena iš jų – 19-metė Aureolė.
„Man visiškai absurdas buvo visas tas teismas. Ta prasme, išvis tokio dalyko kaip teismas neturėtų būti keičiant dokumentus. Man atrodo, turėtų užtekti diagnozės, kad galėtum tvarkytis dokumentus.“
Translyčių bendruomenė Lietuvoje itin maža, todėl jie, pasak lygių galimybių kontrolieriaus, įstatymų leidėjams tiesiog nerūpi. Kontrolieriaus požiūriu, dabartinė padėtis, tai, kad asmuo, norėdamas pasikeisti savo dokumentą, kuriame nurodoma kita lytis, turi kreiptis į teismą, nepriimtina. Pasak atstovo, nepriimtina ir tai, kad mūsų šalyje vis dar neįteisinta lyties keitimo operacija. Moteris, panorusi tapti vyru ar atvirkščiai, tokias paslaugas gali gauti tik užsienyje. Neužtikrinamos ir kitos medicininės paslaugos.
„Mes dažnai tas sveikatos priežiūros paslaugas redukuojame iki sveikatos priežiūros paslaugų, kurios yra susijusios būtent su lyties keitimu, bet tokie žmonės susiduria ir negali naudotis bendrąja sveikatos priežiūra. Jiems kyla sunkumu registruojantis pas ginekologą, akušerį, urologą. Na, tokias specialybes, kurios būtent susijusios su lytimi, bet yra bendros visiems žmonėms“, – teigia atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas tikina – aprašas, turėsiantis užtikrinti visas sveikatos paslaugas, jau parengtas. Ir esą Lietuva lyties keitimo operacijoms yra visiškai pasirengusi.
„Translyčiams asmenims turėtų būti teikiamos tiek operacinės, tiek neoperacinės paslaugos, tai yra hormoninė terapija ir visi kiti dalykai. Šiuo metu jau yra parengtas, suderintas su akreditavimo tarnyba, translyčių asmenų interesus atstovaujančia organizacija, tvarkos aprašas, kur bus nustatomos visos šitos sveikatos paslaugos, Lietuvoje egzistuoja tiek kompetencijos, tiek europinio lygio centrai, kurie galėtų tas paslaugas teikti“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Ignas Rubikas.
Tačiau minėtas įstatymo projektas iki šiol dūla stalčiuje. Kol kas neaišku, kada jis pasieks Seimą. Tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pastebi ir vieną džiugų poslinkį. Translyčiai asmenys norėdami gali tapti teisėjais. Anksčiau jiems to padaryti neleido įstatymas. Asmenys, pasikeitę lytį, vis dar negali rinktis advokato ar notaro profesijų.
