Kol translyčių asmenų teisių gynėjai tai vadina pirmu, bet nepakankamu žingsniu, Seime dėl ministrės įsakymo opozicija jau galanda ginklus. Parlamentarė Agnė Širinskienė mano, kad Dobrovolska peržengė ribas, dėl to žada apskųsti jos sprendimą teismui.
Translytis vilnietis Andre gimė moteriškos lyties, bet save identifikuoja vyru. Andre savo lytį suvokė ne iš karto.
„Aš radau žodžius, tam, kaip aš šiuo metu jaučiuosi, jau baigęs mokyklą, o, kad kažkas yra napatogu jau anksčiau, bet tam užtruko rasti žodžius. Aš pradėjau medicininę tranziciją ne Lietuvoje, Prancūzijoje, kur studijavau, ten procesas yra labiau orus“, – sako translyčių bendruomenės narys Andre.
Andre kartą jau vardą keitėsi, pasakoja, kad šiuo metu turi neutralų vardą. Tačiau vyras neatmeta galimybės jį dar kartą pakoreguoti.
„Aš dar net negalvojau apie tai, ar aš galvoju pasikeisti vardą į vyriškos giminės. Galbūt norėčiau tai padaryti, bet teisminis procesas yra ilgas ir sudėtingas“, – sako Andre.
Tam, kad Andre ar kitas translytis Lietuvos gyventojas galėtų pasikeisti vardą, pavardę, lytį, asmens kodą reikia nueiti ilgą kelią – pinigus ir laiką švaistyti teismuose.
„Buvo tos dvi galimybės. Pirmoji kreipiantis per teismą, teisminiu keliu. Antroji, jei asmuo turi nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje, tada tą galėdavo padaryti be teismo“, – aiškina teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Teisingumo ministrė nusprendė šiek tiek palengvinti šią procedūrą. Prieš pat naujuosius tiesiog pasirašė įsakymą, kuris nuo vasario leis paprasčiau pasikeisti vardą ir pavardę.
„Šiai dienai įsakymas vienintelį dalyką, ką sudaro prielaidas, vardą ir pavardę keisti pilnamečiams, nesusituokusiems asmenims, kurie turi diagnozę transeksualumas“, – sako E. Dobrovolska.
„Kelias į lygias galimybes Lietuvoje visada ilgesnis, nei mes norėtumėme. Be abejo mes suprantame, kad tai yra tarpinė stotelė“, – kalba Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių teises ginančios organizacijos džiaugiasi tokiu ministerijos sprendimu, tačiau jį vadina nepakankamu. Esą vardo ir pavardės keitimas neišsprendžia visų bėdų. Pase ar tapatybės kortelėje reikia pakeisti ir asmens kodą, eilutę, kuri nurodo lytį.
Translyčiams kasdien tenka susidurti su nepatogiomis situacijomis, kai tikrinant jų asmens dokumentus, įrašas dokumente ir vaizdas realybėje skiriasi.
„Pakeitė socialinę lytį, jis jau atrodo, ne taip kaip rodo jo dokumentai ir kiekvieną kartą ištraukus tą pasą, tie tikrintojai mato kitą lytį ir tada prasideda“, – kalba V. Simonko.
„Žmonės nenori priimti galimybių paso, nes galvoja, kad vardas neatitinka žmogaus išvaizdos. Ir man yra buvę, ėjau laikyti vairavimo egzamino kažkaip žiūri instruktorius į dokumentus ir nesupranta, kokia situacija, galvoja aš čia apsimetu kažkuo, kad išlaikyčiau už kitą žmogų. Balsas tarkim nesutampa su žmogaus įsivaizdavimu, tai skambinu į banką ir man nenori duoti duomenų mano“, – pasakoja Andre.
Visas translyčių gyventojų bėdas Lietuvoje padėtų išspręsti įstatymų pataisos, tačiau tam reikia Seimo pritarimo.
„Partija, kuri atėjo į Seimą, sakydama, kad ji per 100-ą dienų pateiks įstatymų projektus, tame tarpe ir dėl lyties keitimo įstatymo, realiai rodo ženklus, kad greičiausiai tas įstatymas nepasieks per šią kadenciją“, – sako tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis.
Anot nevyriausybininkų, Teisingumo ministerija dirba per lėtai, tiesiog bando pasirodyti, kad vykdo dar 2007-aisiai paskelbtą Europos žmogaus teisių sprendimą, kuriuo liepiama Lietuvai sutvarkyti translyčių asmenų žmogaus teises.
„Daromi mažiukai, kosmetiniai žingsneliai parodyti, kad neva stengiamasi pakeisti tą situaciją. Tik konstatuojamas faktas, kad yra, pakeičiami asmens dokumentai, bet jeigu reikalinga, chirurginė intervencija, tai šito aspekto nėra įmanoma atlikti“, – sako A. Rudomanskis.
Ir pati ministrė negali atsakyti, kada eis į Seimą su translyčiams asmenis reikalingu įstatymu.
„Akivaizdu, kad taip greitai mes negalime išspręsti tų klausimų, kurie yra nuo 2007-ųjų neišspręsti. Tam reikia diskusijų. – Čia šie, kiti, dar kiti metai? – Negalėčiau atsakyti į klausimą“, – teigia E. Dobrovolska.
Semo narė Agnė Širinskienė taip pat nepatenkinta Teisingumo ministerijos veiksmais. Esą ministrė Dorbrovolska negalėjo leisti vardų pavardžių keisti tik savo įsakymu.
„Aš suprantu ministrės norą galbūt įsiteikti savo rinkėjams ir padovanoti bent tokią dovanėlę. Civilinis kodeksas aiškiai sako, kad tiek lyties keitimo procedūra ir su tuo susijusios teisės reguliuojamos įstatymu, tiek civilinės būklės įrašų keitimas yra reguliuojamas įstatymu, taigi ministrė pasirinko ne to lygmens tesiės aktą“, – teigia A. Širinskienė.
Teisingumo ministerija skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje teismuose lytį kasmet bando keisti iki 10-imt asmenų.
