Bet kariuomenės vadas ir politikai žmones ramina – panikuoti nereikia, pirkti maisto atsargų taip pat. Aiškina, kad karas Lietuvai negresia, bet gali pasitaikyti įvairių provokacijų. Valdantieji prašo amerikiečių papildomų saugumo garantijų.
Internete plinta vaizdo įrašas su ant geležinkelio platformų pakrauta karine technika. Įrašą įkėlęs žmogus rašo, kad tai užfiksavo Lydoje, kuri nuo Lietuvos nutolusi maždaug 30-40 kilometrų, ar tai tiesa – neaišku. Visa tai vyksta karinės įtampos fone, rusams telkiant šimtus tūkstančių karių prie Ukrainos, neaplenkiant ir Baltarusijos.
Todėl ryte, Vilniuje, į Valstybės saugumo departamentą vienas po kito atvyksta Vyriausybės nariai. Renkasi visas ministrų kabinetas. Jiems Valstybės saugumo departamentas pateikė naujausią žvalgybinę informaciją apie saugumo padėtį regione, turint omenyje atvirus Rusijos grasinimus pradėti plataus masto puolimą prieš Ukrainą. Mūsų žvalgyba atidžiai stebi, kiek ir kokių pajėgų plūsta į Baltarusiją.
„Tie pajėgumai didėja reikšmingai, jeigu lyginsime net su „Zapad" pratybomis. Rusų pajėgų tokia apimtimi, tokios struktūros, Lietuvos pašonėje, tai yra Baltarusijoje, niekada nebuvo“, – teigia Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Per „Zapad“ pratybas, oficialiai deklaruojama, kad Rusija į Baltarusiją siuntė pustrečio tūkstančio karių, nors viešai surinkti duomenys leidžia įtarti, kad karių buvo apie 4 tūkstančiai. Dabar Anušauskas sako, kad jų atvyko 3-4 kartus daugiau – taigi, bent keliolika tūkstančių. Oficialiai Rusija ir Baltarusija deklaruoja, kad ir dabar vyks pratybos, bet nežinia ar po jų rusai išvažiuos. Neaišku, ar faktinė Lietuvos siena su Rusija nepailgės beveik 700 kilometrų, Baltarusijos sąskaita.
„Tik Rusija žino, ar išvyks, ar neišvyks, matant Lukašenkos intencijas ir tas vadinamasis referendumas, kurį organizuoja, kaip keis šalies Konstituciją, kad atsisako neutralios ir nebranduolinės valstybės statuso, tai akivaizdu, kad ruošiama dirva nuolatiniam, didelių Rusijos pajėgumų dislokavimui Baltarusijos teritorijoje“, – sako A. Anušauskas.
Lietuvos kariuomenė ruošiasi
Reaguoja ir mūsų kariuomenė. Kai kurie daliniai pasiruošę į grėsmes atsakyti čia ir dabar.
„Dabar yra keletas vienetų, kurie turi patį aukščiausią parengties lygį“, – kalba kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Papildomus 4 naikintuvus NATO oro policijai Šiauliuose siunčia danai, Baltijos jūroje jau plaukioja ir jų papildoma fregata. Kol kas neaišku, kur bus dislokuoti papildomi 5 tūkstančiai Amerikos karių, jeigu JAV valdžia šią savaitę nuspręs juos pasiųsti į regioną.
„Bet koks didesnis dislokavimas Europoje JAV karių, yra sveikintinas“, – teigia V. Rupšys.
Didesnio amerikiečių įsitraukimo Lietuvoje prašo Seimo Nacionalinio saugumo ir užsienio reikalų komitetų pirmininkai. Jie laišku kreipėsi į JAV politikus, prašo, kad pas mus esantis amerikiečių batalionas būtų ne rotacinis, o nuolatinis. Kad būtų galima jį įtraukti į nacionalinius gynybos planus.
„Būtų gerai, kad jis nebūtų priklausomas nuo kažkokių agresyvių veiksmų šalia mūsų, kad būtų nuolatinis suvokimas, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra Vakarų Berlynas, kuriam reikia išskirtinio dėmesio, tai aš tikiu, kad tas suvokimas stiprėja, JAV ir mes prieisime prie tokio sprendimo, dėl nuolatinio buvimo“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Vis tik Lietuvos gyventojai raminami – karo prieš Lietuvą ir tuo pačiu visą NATO, rusai neplanuoja.
„Mūsų padėtis, tikrai, aš noriu tą akcentuoti, kad nėra tokia padėtis, kokią turi ukrainiečiai, arba Ukraina ir Ukrainos kariuomenė. Mums dabar tiesioginės karinės grėsmės šiai minutei nėra“, – sako V. Rupšys.
„Užsipirkti maisto atsargų, kuro atsargų, ginklus sutepti? — Ramiai, ramiai. Suteps tuos ginklus, kam reikės Lietuvoje. Vis tiek mes esame kitoje saugumo lygoje, mes esame NATO šalis. Agresija prieš NATO šalį reiškia agresiją prieš visą NATO ir Rusija nesiryš to daryti, tai faktas“, – teigia L. Kasčiūnas.
Putinas šantažuodamas Vakarus kelia reikalavimą, kad NATO pajėgų nebūtų tose valstybėse, kurios į aljansą įstojo po 1997-ųjų – tai reikštų, kad sąjungininkams derėtų išvesti savo karius ir iš Lietuvos. Tačiau pats NATO pabrėžia, kad papildomi kariai Baltijos šalyse atsirado būtent dėl Rusijos veiksmų, kai 2014-aisiais rusai pradėjo karą prieš Ukrainą.
