Mat tik kas 10 gyventojas Lietuvoje žino, ką reiktų daryti ekstremalios situacijos metu. Trūksta ne tik civilinės saugos specialistų, bet ir kolektyvinės apsaugos statinių gyventojams, tad Vyriausybė siūlys naujai statomuose visuomeniniuose pastatuose įrengti priedangas.
Netoli Marijampolės, Baraginės kaime gyvenanti Anelė, užklupus pavojui leistųsi į buto rūsį.
Į devintą dešimtį įkopusi moteris sako, kad nėra pasiruošusi maisto paketo ar kitokių galinčių praversti daiktų ir tiesiog elgtųsi pagal esamą situaciją.
„O čia tvirta. Kas čia žinot, matot, Černobily. Tikėjosi kas. Ką padarė, tai ir čia dabar gali būt“, – sako Anelė.
Kitas to paties kaimo gyventojas, Vitalius, sako irgi neturi susiruošęs nei maisto, nei kitko. Vyras su žmona turbūt irgi bėgtų slėptis į namo rūsį. Bet tikisi, kad to neprireiks.
„Yra atsargų, yra stiklainių, ten stiklainiuose yra, bet taip kad specialiai ruoštis tai ne“, – kalba Vitalius.
Kai kurie žmonės ne tik, kad nesiruošia ekstremalioms situacijoms, bet tik kas 10 Lietuvos gyventojas žinotų, ką apskritai reikėtų daryti įvykus atominei katastrofai, prasidėjus karui ar kitai nelaimei.
O kad žmonės būtų kuo daugiau informuoti kaip elgtis ekstremalių situacijų metu, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai iš Vilniaus katedros aikštės šiandien yra išlydimi vykdyti Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento kampanijos „Žinojimas saugo“. Jos metu pareigūnai susitiks su gyventojais ir patars kaip elgtis ekstremalių situacijų metu, bei joms pasiruošti.
„Dabar atvykusi viena iš Mariupolio pabėgėlė, kuri pasakė, kad tik tai prasidėjus karui aš supratau, iš tiesų kaip yra svarbu turėti pilną kuro baką automobilio, kaip svarbu turėti atrodo tokį neįprastą daiktą, bet kažkur užrašų knygutėje surašytus artimųjų telefonų numerius, tai būtent tokie pasirengimo klausimai, kurie daugeliu iškilusių nelaimių atvejų būtų labai svarbūs, bus pristatomi“, – sako departamento direktorius Saulius Greičius.
Pareigūnas rankose neša daugiau nei 20 kilogramų sveriančią kuprinę – išgyvenimo krepšį. Jo viduje įvairūs daiktai – nuo vandens, maisto, higienos priemonių iki juvelyrikos ir cigarečių, kurias prireikus galima būtų išmainyti. Pareigūnai susitikimų su gyventojais metu rodys kaip patiems tokias kuprines susiruošti.
„Kai auditorijoje paprašai pakelti ranką tų žmonių, ar jau pasiruošę, tai, matyt, vėl tą galimą grėsmę arba tą galimybę, kad staiga man prireiks evakuotis ar palikti namus, visi nustumia į šalį. Tai žinojimas ir pasirengimas yra skirtingi“, – teigia civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.
O ar vilniečiai pasiruošę ekstremalioms situacijoms?
„Nieko, visai nieko. Esu galvojęs, ką reikėtų ruoštis, susidėliojęs gal mintyse, bet konkrečiai nieko nepasidaręs.“
„Aš pasitikiu, kad viskas bus gerai, bet dėl viso pikto ir pasiruošiau.“
„Pledą turiu, padušką turiu, turiu tokį lagaminą, kad patogus būtų, paskui turiu pavalgyti, konservų turiu pripirkau, vaistukų turiu, nupirkau.“
Ir visgi, anot specialistų, labiausiai žmonėms rūpi:
„Neretai išreiškia nerimą dėl galimybės pasislėpti“, – sako D. Gurevičius.
O nerimauja žmonės gal ir ne veltui. Mat ankstesniais skaičiavimais kolektyvinės apsaugos pastatų užtektų 40 procentų šalies gyventojų, tad vyriausybė žada siūlyti naują civilinės saugos įstatymo pataisą.
„Visuomeninės paskirties pastatuose, statant naujus pastatus bus reikalavimas įdiegti ir atitinkamas patalpas, kurios būtų pritaikytos ekstremalioms arba kitoms situacijoms“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Anot A. Bilotaitės, ministerija ketina rengti civilinės saugos ir mobilizacijos pratybas, kuriose dalyvautų gyventojai. Taip pat žada pristatyti ir „naują standartą“ pareigūnų aprūpinimui specialiosiomis priemonėmis esant karo atveju, numatys, kiek tam reikėtų lėšų. Tiesa, visų pirma, reikėtų pasirūpinti ir civilinės saugos specialistais. Jų šalyje dvigubai mažiau nei turėtų būti.
„Šiai dienai pačiame departamente, valdyboje iš 17 etatų mes turime suformuotų 10 etatų. Lietuvoje iš 70 turime suformuotų 34“, – kalba S. Greičius.
Kampanija „Žinojimas saugo“ truks mėnesį. Iš sostinės Katedros aikštės išvažiuoja penkios civilinės saugos lektorių komandos. Jas sudarys Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio priešgaisrinių gelbėjimo valdybų civilinės saugos specialistai.
