Punsko valsčiaus ūkininkas Algirdas skuba apdirbti laukus, esančius Lietuvos pusėje, Lazdijų rajone, prie Lenkijos ir Lietuvos sienos.
Sėja šiam ūkininkui šį pavasarį labai susivėlino. Dėl koronaviruso pandemijos valstybėms uždarius sienas, lenkų ūkininkai beveik mėnesį negalėjo įvažiuoti į Lietuvą, kur daugybę metų dirba žemę. Algirdas čia sės mišinį ir veš į Lenkiją savo galvijų bandą šerti.
„Išdygt tai išdygs, tik abejonė yra, ar sunoks. Bet pjausim žalius ir į rulonus. Reiks stebėti, kas darysis. Kitą kartą taip būna. Kai vėlai pasodini, tai dar nauda“, – sako ūkininkas iš Lenkijos Algirdas.
Algirdas Lenkijoje turi daug hektarų žemės, tik ten sako jau nebeužtenka. Lietuvos pusėje ūkininkas dirba 20 hektarų. Jau penkiolika metų pas mus ruošia pašarus savo galvijams. Sako, nuomoja dėdės žemes.
O štai kitas lenkų ūkininkas Lietuvoje sės kukurūzus. Jis taip pat, kaip ir prieš tai matytas Algirdas, skuba apsidirbti, nes koronavirusas irgi buvo sustabdęs darbus. Kukurūzais šers savo galvijus, auginamus Lenkijoje. Vyras žemės Lietuvoje turi ir nusipirkęs, ir dar nuomoja.
„5 hektarus žemės. Žmona turi Lietuvos pilietybę. Apaugę buvo ir krūmais, nieko nedirbo. Alytuje žmonės senesni gyveno. Pasiūlė ir nupirkom“, – pasakoja ūkininkas iš Lenkijos Valdas.
Anot Lietuvos žemės ūkio rūmų, Kalvarijos ir Lazdijų rajone Lietuvos laukus dirba 104 Lenkijos ūkininkai. Skaičius išaiškėjo valstybėms dėl koronaviruso uždarius sienas. Lenkijos ūkininkai pradėjo šauktis pagalbos, kad negali įvažiuoti į Lietuvą laukų apdirbti. Tik štai kiek hektarų lenkai dirba – neaišku. Deklaracijų Lietuvai jie neteikia.
„Kadangi Lenkijos ūkininkai nedeklaruoja žemių Lietuvoje, tai tokių duomenų neturime. Tai tokios statistikos neturime. Ko gero, niekas neturi“, – teigia žemės ūkio rūmų vadovas Sigitas Dimaitis.
Pasienyje gyvenantys lietuviai jau įprato, kad Lietuvos laukus dirba Lenkijos ūkininkai.
„Čia tūkstančiais hektarų. Paimkit kiek aplink Lenkiją eina „rubežius”. Visur aplinkui lenkai dirba. Čia visur aplinkui Lenkija dirba“, – kalbėjo Lazdijų rajono gyventojas Valdas.
Vieni Lenkijos ūkininkai žemes Lietuvoje turi susipirkę, kiti – nuomoja iš lietuvių.
„Nuo to priklauso mūsų gyvenimas anapus sienos. Nepaliksi gi dabar tų laukų. Čia 6 hektarus. Bet iš viso tai yra daugiau. Aš savo turiu Lietuvos pusėje kažkur apie 20 hektarų“, – sako ūkininkas iš Lenkijos Jonas.
Pasienio gyventojai sako, kad jei ne Lenkijos ūkininkai – žemės pasienyje dirvonuotų. Lietuvoje nėra kam jų dirbti. Stambieji ūkininkai kažkodėl šių žemių nenori, kitiems esą neapsimoka dirbti:
„O kas dirbs? Gal kur kokie „bagotesni“ turi kokią geresnę techniką, tai apsimoka. Bet žinokit, jei ant kokių trijų hektarų pirkti techniką, tai neapsimoka. Niekaip. Geriau išnuomoti.“
„Neapsimoka. Lietuviams nei tos išmokos nedidelės ir viskas. O lenkams, pas lenkus viskas kitaip. Pas juos ir už pieną daugiau moka, pas juos viskas kitaip.“
„Mes turime visi savo žemę dirbti. Turbūt toks turi būti prigimtinis dalykas. Iš vienos pusės. Bet iš kitos pusės žemė neturėtų dirvonuoti. Nes žemė dirvonuodama jinai degraduoja, praranda savo vertę“, – pasakoja žemės ūkio rūmų vadovas Sigitas Dimaitis.
Lietuviai nepiktai šaiposi patys iš savęs. Sako, lenkų ūkininkai mūsų žemėse užsiaugina produkciją, išsiveža į Lenkiją, o tada lietuviai važiuoja visko pirkti pigiau nei Lietuvoje pas lietuvius:
„Viską superkam. Bulius išsišeria, karves laiko, pieną, viską, o mes važiuojam už kapeikas perkam.“
Tiesa, ne visi Lenkijos ūkininkai galėjo įvažiuoti į Lietuvą savo laukų apdirbti. Leista tik tiems, kurie turi oficialius įrodymus, jog dirba žemę Lietuvos pusėje. Tai yra nuosavybės dokumentus arba nuomos sutartis. Maždaug pusšimtis lenkų tokių dokumentų neturi. Jie žemę iš lietuvių nuomoja neoficialiai. Kad laukai neliktų nepadirbti, jie pagalbos prašo lenkų ūkininkų, taip pat ir lietuvių žemdirbių. Kad šie apsėtų ir apdirbtų laukus, kol jie patys vėl galės įvažiuoti.
