Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkerta, kad be griežtų draudimų ši įmonė išvis būtų bankrutavusi.
Nuo pat karantino įvedimo kovo viduryje apie esą perteklinius valdžios draudimus kalbėję verslininkai dabar ėmėsi ir pirmųjų teisinių žingsnių. Jau gautas pirmasis kreipimasis į teismą. Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą pateikė Panevėžyje įsikūrusi odontologijos ir grožio paslaugų įmonė „Aukštaitijos implantologijos klinika“.
Anot šios įstaigos vadovės, uždarydama verslus, Vyriausybė ne tik viršijo savo įgaliojimus, bet ir pridarė jos verslui nemenkų finansinių nuostolių, tad prašo atlyginti nuo kovo 16 iki gegužės 18, kuomet įmonės veikla buvo atnaujinta, susidariusią 70 tūkstančių eurų žalą. Rasa Andriuškevičienė sako, kad per karantiną klinika buvo praktiškai užvėrusi duris, nes buvo leidžiama suteikti tik būtinąją pagalbą.
„Mano manymu, būtų užtekę kaukių, tam tikro atstumo laikymosi, bet uždarymo, mano manymu, buvo galima išvengti. Kaip pavyzdys, nuėjus į maisto prekių parduotuvę, tu galėjai įsigyti ir maisto, ir higienos priemonių, ir kitų būtinų prekių. Tuo tarpu klinika buvo uždaryta“, – sako klinikos vadovė Rasa Andriuškevičienė.
Įmonę atstovaujantis advokatas Nerijus Zaleckas priduria, kad kovo 14 dieną,kuomet buvo nuspręsta įvesti karantiną, Vyriausybė turėjo teisę tik numatyti specialias darbo, paslaugų, poilsio sąlygas, specialią kelionių tvarką, bet ne stabdyti verslą. Tokie įgaliojimai šiai institucijai suteikiami tik paskelbus nepaprastąją padėtį, o ji taip ir nebuvo paskelbta. Šalyje iki šiol galioja tik ekstremalioji padėtis.
Teisininkas taip pat pabrėžia, kad Seimas, tik prabėgus kelioms savaitėms po karantino įvedimo, ėmėsi keisti žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės bei civilinės saugos įstatymus ir tik tuomet įgalino Vyriausybę imtis tokių sprendimų, kaip verslo uždarymas. Tad, pasak Zalecko, priimtos pataisos buvo taikomos atgaline data.
„Tie pakeitimai buvo tokie, kad karantino laikotarpiu Vyriausybei buvo suteiktos teisės ne tik numatyti specialias sąlygas, bet ir draudimas. Tai reiškia, tuo laikotarpiu, kai Vyriausybė priėmė sprendimus, tokių įgaliojimų dar neturėjo. Tai yra akivaizdus pažeidimas ir faktinis patvirtinimas. Kitas klausimas dėl proporcingumo. Ar reikėjo tokių priemonių, ar ne?“, – pasakoja advokatas Nerijus Zaleckas.
Ar skundą priims ir jį nagrinės, apygardos administracinis teismas kol kas nepraneša, tačiau, greičiausiai, jis proceso nepradės iki tol, kol savo žodžio netars Konstitucinis teismas. Implantologijos klinikos gynėjas prašo, kad ši institucija išsiaiškintų, ar Vyriausybės veiksmai neprieštarauja Konstitucijai.
Tad bylos nagrinėjimas gali nusikelti į rudenį. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius šio skundo nekomentuoja, esą sprendimus tuo metu priiminėjo sveikatos apsaugos ministras.
Ministras A.Veryga sako, kad gyvename demokratinėje valstybėje, tad savo teises gali ginti visi. Visgi, prieš pat karantiną reikėjo priimti sunkius ir skubius sprendimus. Ilgoms procedūroms ar darbo grupėms tiesiog nebuvo laiko.
„Tik noriu priminti, kas būtų buvę, jei mes būtumėme nesusitvarkę. Tai tos pačios klinikos būtų iki šiol, matyt, neveikę ir jokių pacientų nepriiminėję, būtų gal net ir bankrutavę. Tai reikėtų suprasti. Tas skausmingas užsidarymas leido anksčiau atsidaryti, pradėti grįžti į bent šiek tiek normalesnį gyvenimą“, – teigia ministras A. Veryga.
Teisininkas Vytautas Mizaras tikina, kad, prieš pat įvedant karantiną, pritrūko Vyriausybės ir Seimo bendradarbiavimo, tad spragos, dėl kurių dabar ir kreipiamasi į teismą, turi pagrindo. Ir nors pati civilinė byla, kaip ji besibaigtų, apygardos administraciniame teisme precedentu netaps, mat tai individualios įmonės skundas, ateityje bylinėtis su valstybe norinčiam verslui plačiau duris gali atverti Konstitucinio Teismo išaiškinimas.
„Pavyko išvengti diskusijų politiniame lygyje, nes parlamentas nelabai užsiėmė darbu tuo metu, tai Vyriausybei, matyt, neliko nieko kito tik imtis skubių reikalingų veiksmų, bet nežiūrint to, reikia paisyti Konstitucijos nuostatų ir reikalavimų“, – kalbėjo teisininkas Vytautas Mizaras.
Dėl karantino sąlygų su valstybe verslininkai bylinėjasi ir užsienyje. Štai Čekijoje teismas pripažino, kad sveikatos ministerijos taikyti draudimai verslui ir judėjimo laisvei buvo neteisėti, tad jau kalbama apie žalos atlyginimą.
O Didžiojoje Britanijoje valdžią į teismą padavė kelios didžiosios aviacijos bendrovės. Skundžiamasi, kad dėl privalomos dviejų savaičių izoliacijos atvykstantiems į šalį, daugybė žmonių atšaukė rezervacijas vasarai, tad milijonines sumas prarado ne tik šios bendrovės, bet buvo suduotas smūgis ir visam Didžiosios Britanijos turizmo sektoriui.
