Visuomenininkė Viktorija Poluznovaitė puošiasi išskirtinėmis riešinėmis. Ant jų išmegztas žymios mūsų tautos rašytojos Žemaitės portretas.
„Pati džiaugiuosi, kad nešioju lietuvišką riešinę kuri nešiojama nuo senų senovės mūsų šalyje šildo puošia ir dar džiugina kitų akį“, – sako panevėžietė Viktorija Poluznovaitė.
Puikiai atpažįstami rašytojos bruožai dėka meistriško karoliukais mezgimo, o tiksliau šešėliavimo jų spalvomis.
„Tie lietuviški simboliai iš tikro labai populiarūs ant džemperių, marškinėlių ir aš tos Žemaitės visada norėjau tik nežinojau kur. Ir kai pamačiau Audornės riešines iškart supratau, ko noriu“, – pasakoja V. Poluznovaitė.
Panevėžietė tautodailininkė Audronė Virbalienė sako, kad po šio išpildyto užsakymo Žemaitės portretas tapo vienas mėgstamiausių ir populiariausių darbų. Nors riešinių su žymiais veidais tenka numegzti ne po vieną.
„Buvo Frida stilizuota paskui Modeljanio Mylimoji Žana gerai gavosi, po to Vladimiro Visockio nuotrauka, Franka zappa Deividas Bovis“, – teigia riešinių meistrė Audronė Virbalienė.
Vienas paskutinių tautodailininkės darbų – Enšteino portretas. Įdomiausia, kad meistrės rankose paveikslas mezgamas kita puse. Tačiau svarbiausia mezgant virbalais tiksliai apskaičiuoti ir susiverti karoliukus. Kad darbo vėliau netektų ardyti.
„Frankas Zappa nepavyko, tos riešinės iškeliavo į Angliją yra Londone gatvėje grojantis gitaristas būtent jam ir dariau du sykius, nes tiesiog neatitaikiau gerai šešėlių“, – kalbėjo A. Virbalienė.
Riešinių raštai su atvaizdu ir taip žinomą Panevėžio krašto tautodailininkę dar labiau išgarsino. Nors tik pati meistrė žino kiek sumanumo ir kantrybės tokių riešinių mezgimas reikalauja.
„Laikas paties darbo ir mezgimo tas pats 3 darbo dienos, kad padaryt pora riešinių o kas liečia nuotrauką ar paveikslą vien tik vėrimas eina iki 8 valandos“, – sako A. Virbalienė.
Tautodailininkė riešinėmis susidomėjo prieš 12 metų, kai į rankas pakliuvo Irenos Juškienės knyga apie riešines. Tuomet ir taip rankdarbius mėgusi panevėžietė ėmė jas megzti:
„Senosios riešinės tai jos yra tamsių spalvų dominavo mėlyna tamsi ruda. Juoda.“
Pirmieji darbai puošti rombų, eglučių, trikampėlių raštais. O jau vėliau pati nepajuto, kaip riešinių raštai sudėtingėjo. Dabar moteris gali išmegzti bet ką.
„Labai įdomu nes megzdama aš pati irgi tobulėju. Gilinu žinias ir jei įkeliu į facebook savo darbą ar įžymų žmogų ar paveikslą aš būtinai prikabinu, kad pasižiūrėtų kokį klipą dainininko ar tai paveikslo aprašymą“, – pasakoja A. Virbalienė.
Riešinės įdomi aprangos detalė populiatumo neprarandanti nuo 19 amžiaus. Ant riešo maunamas megztas rankogalis Lietuvoje buvo dėvėtas apsaugoti rankas nuo šalčio ir dėl grožio.
Riešinės aktualumą prarado tada, kai atsirado pirštinės ilgesniais galais. Tačiau išaušus 21 amžiui riešinės vėl prikeltos ir atgaivintos kaip tautinio paveldo detalė.
